Įgūdžius teks keisti kas antram

Pasaulio ekonomikos forumo 2018 metais parengtoje Ateities darbų ataskaitoje prognozuojama, kad iki 2022 metų 48 proc. viso darbovietėse atliekamų užduočių laiko teks mašinoms ir algoritmams. Įsigalint automatizacijai pasaulyje be darbo gali likti 75 mln. darbuotojų, o daugiau nei pusei dabartinių specialistų reikės persikvalifikuoti ar įgyti papildomų įgūdžių. Anot personalo atrankų įmonių grupės „CVO Recruitment I Simplika“ direktorės Akvilės Kazlienės, tai beprecedentės transformacijos, keliančios nemenkus iššūkius, tačiau kartu ir suteikiančios naujas galimybes.

„Technologijų svarba didėja visose srityse, o dėl sparčios pažangos dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi srityse keičiasi kompanijoms reikalingų įgūdžių bei kompetencijų poreikiai. Dalis profesijų dėl to greitai apskritai gali tapti nebereikalingos. Šiuo metu vykstančius ir vis ryškėjančius pokyčius būtų galima prilyginti Europoje ir Š. Amerikoje XX a. pradžioje vykusiam masiniam darbo jėgos persiorientavimui iš žemės ūkio veiklos į pramonę. Tik šįkart pokyčiai vyksta nepalyginamai greičiau, o išsivysčiusiose ekonomikose vienu metu persikvalifikuoti jau artimiausiu metu gali tekti dešimtims milijonų žmonių“, – sako A. Kazlienė.

Milijonų naujų darbo vietų poreikis

Tačiau šios transformacijos, anot A. Kazlienės, suteikia ir naujų galimybių: specialistams – dirbti įdomesnius, geriau save realizuoti leidžiančius darbus, darbdaviams – veikti efektyviau ir sukurti daugiau vertės, o visuomenėms – tvariau vystytis ir žengti pažangos keliu.

„Pasaulio ekonomikos forumo ekspertai skaičiuoja, kad tokios sritys kaip duomenų analitika pasaulyje iki 2022 metų gali lemti 133 mln. naujų darbo vietų poreikį. Tam, kad jos būtų užimtos daugybei šiuo metu kitose srityse dirbančių specialistų teks persikvalifikuoti arba gerokai praplėsti savo įgūdžių spektrą. Tokios tendencijos keičia ir vyraujantį suvokimą apie žmogaus karjerą, kurioje staigūs posūkiai ir netikėtos kryptys gali tapti neišvengiamomis“, – sako A. Kazlienė.

Svarbiausia išmokti mokytis

Įgūdžiai ir kompetencijos, kurių svarba auga ir kurių reikės norint sėkmingai prisitaikyti prie kintančių ekonomikos bei darbo rinkos realijų, personalo ekspertės teigimu, apima ne tik specifinių technologijų išmanymą, bet netgi dar svarbiau – aktyvų mokymąsi, analitinį mąstymą, kūrybinius ir į inovacijų kūrimą orientuotus gebėjimus.

„Persikvalifikavimas, kurio poreikį lemia vadinamoji ketvirtoji pramonės revoliucija, vien specifinių technologinių kompetencijų įgijimu neapsiriboja. Išmokti konkrečią programavimo kalbą ar tam tikrą darbo su duomenimis modelį nepakanka, nes po kelių mėnesių šios žinios jau gali būti pasenusios. Technologijų pažanga šiandien yra tokia sparti, kad svarbiausiu gebėjimu tampa mokėjimas sparčiai mokytis, prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkybių, neprisirišti prie vienintelio problemų sprendimo būdo bei gebėti atrasti naujus kelius, galimybes. Būtent tokio lankstumo reikės paklausumo neprarasti norintiems specialistams“, – pažymi A. Kazlienė.

Anot A. Kazlienės, didėjant automatizacijos ir dirbtinio intelekto įtakai įmonių veiklos procesuose lygiagrečiai ryškės ir kai kurių kitų žmogiškųjų kompetencijų svarba. Tarp jų paminėtinas kritinis mąstymas, derybiniai gebėjimai, sudėtingų problemų sprendimo įgūdžiai, emocinis intelektas ir lyderystė.

„Kalbant apie konkrečias specialybes, kurių paklausa auga dėl technologinių inovacijų įtakos ir į kurias galėtų orientuotis persikvalifikuojantys specialistai, galima išskirti duomenų analitikus ir mokslininkus, programinės įrangos vystytojus, elektroninės prekybos ir socialinės medijos specialistus. Inovacijų ir produktų plėtros vadovų, klientų aptarnavimo bei rinkodaros specialistų poreikis taip pat turėtų išlikti ir augti“, – prognozuoja A. Kazlienė.

Prie pokyčių teks prisitaikyti kiekvienam

Anot personalo ekspertės, darbdaviai šiandien vis geriau supranta specialistų kompetencijų išplėtimo ir ugdymo poreikį, todėl įvairiais būdais siekia padėti darbuotojams prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos aplinkybių.

„Nuo gebėjimo apsirūpinti aktualiais įgūdžiais bei kompetencijomis priklauso įmonių konkurencingumas, galimybės kurti aukštos pridėtinės vertės produktus ir teikti aukšto lygio paslaugas. Dėl to darbdaviai išties nemažai investuoja į reikiamų kompetencijų ugdymą įmonių viduje, ieško nestandartinių darbuotojų apmokymo metodų, bendradarbiauja su ugdymo įstaigomis ir siekia kurti į mokymąsi orientuotą organizacinę kultūrą“, – sako A. Kazlienė.

Personalo ekspertės teigimu, svarbu, kad keistis būtų pasirengę ir patys specialistai. Kitu atveju jie iš tiesų gali pralaimėti konkurencinėje kovoje su greičiau, efektyviau, tiksliau ir pigiau jų užduotis atlikti gebančiais robotais ir dirbtinio intelekto algoritmais. Nuolatinis mokymasis ir atvirumas naujovėms šiandien daugeliui darbuotojų yra vienintelis raktas į sėkmę.