Pritrūko specialistų – išsiugdė savo
Kompetencijų rinkinys, su kuriuo absolventas po studijų patenka į darbo rinką, priklauso mažiausiai nuo trijų dedamųjų – mokslo turinio, paties studento noro išmokti ir įdedamų pastangų, rašoma pranešime spaudai. Tuo įsitikinęs personalo vadybos ir vadovų ugdymo įmonės „Lyderystės ir verslo akademija“ lektorius bei programų autorius Tomas Jocius, rašoma pranešime spaudai.
Eksperto teigimu, studijų kokybę lemia universitetų gebėjimas įsigilinti į darbo rinkos poreikius, numatyti, ko verslui prireiks ateityje, sudaryti tinkamas programas. Prie to prisideda ir domėjimasis tendencijomis, naujausiais tyrimais, dėstytojų kompetencija. T. Jocius mano – jei studentas prisiima atsakomybę už savo studijas ir mokosi dėl žinių, o ne tik diplomo, universitetai dažniausiai sudaro tinkamas sąlygas kompetencijoms ugdyti. Priešingu atveju, net geriausia programa įgūdžių nesuformuos.
„Kita vertus, universitetai dažnai suteikia didelį žinių bagažą. Ir jis, neretai, sudarytas iš to, kas buvo „vertinga ir teisinga“ kažkada seniau. Šiandien, kai technologijos ir pati verslo aplinka keičiasi itin greitai, net ką tik studijas baigusio darbuotojo žinios gali būti jau pasenusios. Net jei jos ir tinkamos, jų gali neužtekti. Kad darbuotojas kurtų realią pridėtinę vertę, turi priimti sprendimus čia ir dabar, lanksčiai reaguoti į pasikeitusias aplinkybes ir demonstruoti tam tikrus įgūdžius, kurių išmokti dažnam universitete įmanoma sunkiau“, – svarsto pašnekovas.
Jam antrina „Danske Bank“ Pinigų plovimo prevencijos mokymų ir plėtros departamento vadovė Rasa Čepauskaitė. Prieš keletą metų ji kartu su komanda įkūrė vidinę AML (AML – angl. „Anti-Money Laundering“, liet. „Pinigų plovimo prevencijos“) mokymų akademiją. Išsikeltas tikslas – užtikrinti, kad visi už šią sritį atsakingi specialistai turėtų visas reikiamas žinias ir įgūdžius atpažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas bei tinkamai įgyvendinti su tuo susijusius griežtus teisės aktų reikalavimus.
„AML ekspertų poreikis – milžiniškas. Tačiau šiandien universitetuose nėra ugdoma šios srities specialistų, nors beveik visos finansinės institucijos jų stokoja. Susidūrę su minėtais iššūkiais, nusprendėme investuoti į vidinės AML mokymų akademijos steigimą ir plėtrą, taip išspręsdami ir specialistų stokos klausimą“, – pasakoja R. Čepauskaitė.
Studijoms – ir situacijų analizė, ir stalo žaidimas
Norėdamas kompensuoti praktinių ir teorinių akademinių kompetencijų trūkumą, verslas imasi ir pažangios metodikos, ir studijoms pasitelkia technologijas. T. Jocius teigia – pastarosios sudaro puikias galimybes mokytis per atstumą, gauti grįžtamojo ryšio ir sutaupyti laiko. Tačiau nuotoliniu būdu tam tikrų įgūdžių suformuoti neįmanoma, todėl svarbu ugdymo principus derinti.
„Kompetencijas galime skirti į dvi grupes – individualias ir tarpasmenines. Pirmosios yra tos, kurias specialistas gali įgyti mokydamasis savarankiškai ar pasinaudodamas nuotoliniu ugdymu. Taip mokoma prioritetų nusistatymo, planavimo. Tarpasmeninės – tos, kurios būtinos tikslų siekiant kartu su komanda, pavyzdžiui, bendradarbiavimas, konfliktinių situacijų sprendimas, susirinkimų vedimas, derybos. Šiuos įgūdžius formuoti nuotoliniu būdu itin sudėtinga. Apskritai, technologijos leidžia pasiekti bet kokias reikalingas žinias, tačiau praktiniai įgūdžiai vis dar efektyviausiai formuojami mokymų salėse“, – pastebi T. Jocius.
Šiais ugdymo principais remiasi ir AML mokymų akademija. R. Čepauskaitė pasakoja, kad AML mokymų akademijos studijų programos yra tęstinės, sudarytos taikant skirtingus mokymo metodus ir temų sudėtingumo lygius, o parenkamos AML darbuotojams individualiai, įvertinus jų nešamų atsakomybių dydį bei galimas rizikas.
„Siekėme patrauklaus ir efektyvaus mokymo. Įvairiose šalyse su šia sritimi dirba ne vienas tūkstantis mūsų AML specialistų, atstovaujančių skirtingoms kartoms ir kultūroms. Todėl pasitelkėme ir „gyvus“ mokymus grupėse, ir elektroninius. Taip pat, patirtinį ugdymą, skirtingas dirbtuves, konkrečių situacijų analizes įvairiais formatais, konsultacijas, žaidybines užduotis, priemones individualioms studijoms, ir mikromokymąsi – viską, kas padeda kuo lengviau tvariai įsisavinti žinias. Išleidom ir metodines knygas, stalo žaidimą, mobiliąją mokymosi aplikaciją“, – pasakoja R. Čepauskaitė.
Specialistė papildo, kad kartu mokymų akademijos komanda nuolatos stebi, kokios žinios darbuotojams reikalingos šiandien, kokių prireiks ateityje, kaip jie žinias tako praktikoje ir pagal tai adaptuoja arba kuria naujas programas.
Pasak jos, į pirmąjį kursą darbuotojai susirinko praėjus pusmečiui nuo idėjos įkurti vidinę akademiją. Dabar studijų programos išaugo į jau beveik 3 metus sėkmingai veikiančią AML mokymų akademiją, kurios kursą išklausė per 1700 darbuotojų ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Šiaurės Airijoje, Lenkijoje.
„Siekdami kuo tiksliau atitikti teisės aktų reikalavimus, verslo poreikius bei darbuotojų mokymosi lūkesčius, nuolat tikrinamės, kaip sėkmingai perteikiame tikslines žinias mokymų metu, koks jų tvarumo koeficientas, vertiname dalyvių pasitenkinimo lygį, kaip žinios naudojamos darbo vietose, kt. Reguliariai vertiname, kokią pridėtinę vertę kuriame ir tobuliname mokymosi metodikas bei procesus, kad per trumpiausią galimą laiką mūsų studijų dalyvis kuo lengviau įsisavintų visą jo darbui reikalingą informaciją, išmoktų žinias tinkamai naudoti praktikoje“, – dalinasi pašnekovė.
Ugdymas – būtinybė, o ne privilegija
T. Jocius priduria, kad, norėdamos vidinių verslo studijų sėkmės, įmonės į ugdymą neturėtų žiūrėti kaip į motyvacinę priemonę ar prizą darbuotojams. Pasak jo, viena iš vadovų atsakomybių yra užtikrinti tikslams pasiekti tinkamą savo komandos kompetencijų lygį – tai liečia tiek specialistų pasirinkimą, tiek mokymą: „Juk, žaidžiant krepšinį, nesakoma: jei iškovosite X pergalių, tada pasamdysime gerą trenerį, surengsime treniruotes”.
Žmogiškųjų išteklių ekspertas teigia – versle priimami sprendimai ir jų įgyvendinimas, o, tuo pačiu, ir verslo rezultatai, priklauso nuo darbuotojų kompetencijų bei gebėjimo jas panaudoti.
„Įmonės, kurios atsakingai pasirenka specialistus ir tinkamai bei tikslingai juos ugdo, vienareikšmiškai gali tikėtis kokybiškesnių ir tvaresnių rezultatų, nei tos, kurios mano, kad ugdymas yra privilegija, o ne būtinybė”, – apibendrina T. Jocius.
