Viena vertus, vadovai įsitikinę – tokiu elgesiu jaunuoliai daro sau meškos paslaugą. Kita vertus, darbdaviai džiaugiasi, kad kandidatai iškart parodo savo tikrąjį veidą.
Dingo kaip į vandenį
DELFI kalbinta pašnekovė Eglė pasidalijo įmonės patirtimi (pavardė ir įmonė redakcijai žinoma – DELFI), ieškant tinkamo kandidato. Sostinės įmonė praėjusių metų lapkričio mėnesį internete įdėjo skelbimą apie ieškomą socialinių tinklų specialistą. Vadovai vykdė darbuotojų atranką, kurią sudarė du etapai: pirmasis – kandidatai turėjo raštu atlikti užduotis, o antrasis etapas vyko gyvai – kandidatai atsakinėjo į klausimus.
Kaip pasakoja pašnekovė, iš viso į skelbimą atsiliepė apie 10 kandidatų, kurie atliko užduotis, o į antrąjį etapą įmonės atstovė pakvietė tik du asmenis.
„Nusprendėme, kad abu kandidatai mūsų įmonei bus naudingi. Vieną merginą nukreipėme ne į konkrečią poziciją, į kurią pretendavo, nes jau antro pokalbio metu paklausėme, ar ją domintų kita pozicija. Numatėme, kas jai labiau tiktų. Taigi ji ten nuėjo dirbti ir šiandien jai puikiai sekasi. Kitai pozicijai, kurios konkrečiai ieškojome, išsirinkome antrą merginą“, – prisimena Eglė.
Antrojo etapo metu 23-ejų mergina atvyko susitikti tik su socialinių tinklų komandos vadove Egle. Kiek vėliau, gruodžio viduryje, vyko ir trečiasis etapas – antrasis susitikimas, kuriame dalyvavo ir kiti vadovai.
„Visi susipažinome, aptarėme darbo detales: atlyginimą, darbo sąlygas ir darbo pradžią. Sutarėme, kad mergina pradės dirbti po Naujųjų metų, elektroniniu paštu informuosiu tikslų laiką, kada jai reikėtų ateiti. Atsisveikindami jautėme, kad ji patenkinta mūsų sprendimu: atrodė laiminga, suinteresuota ir motyvuota“, – atkreipia dėmesį Eglė.
Užblokavo feisbuko profilį
Po šio pokalbio praėjus savaitei socialinių tinklų skyriaus vadovė merginai parašė laišką, nes įmonės buhalterė darbo sutarčiai paprašė patikslinti būsimos darbuotojos asmeninius duomenis. Tačiau mergina neatrašė.
„Pagalvojau, kad juk šventės, gal žmogus išvykęs. Po Kalėdų aš jai per feisbuką dar kartą parašiau, nes jau turėjau keistą nuojautą. Tačiau ji ir vėl neatrašė, tad CV susiradau jos mobilųjį, bet neprisiskambinau. Dar turėjau vilčių, kad žmogus išvažiavęs, kur nėra ryšio ar tiesiog negali kalbėti. Tačiau jau tada kirbėjo mintis, kad ji pabėgo. Taip ir nutiko – sausio 2 dieną ji darbe nepasirodė. Iš jos nesulaukėme absoliučiai jokios žinios“, – nusivylusi pasakoja Eglė.
Dar po kelių dienų socialinių tinklų skyriaus vadovė nusprendė patikrinti kandidatės feisbuko profilį.„Maža ką, gal žmogus guli ligoninėje ar pateko į avariją. Iš asmeninio profilio ėmiau jos ieškoti, bet neradau. Iškart atrodė keistai. Turiu ne vieną feisbuko profilį, tad ją patikrinau iš kitų. Akivaizdu, kad ji mane užblokavo“, – juokiasi pašnekovė.
Eglė nesupranta tokio poelgio priežasčių ir kodėl mergina negalėjo parašyti trumposios žinutės: „Sveiki, ačiū už pasiūlymą. Deja, pasikeitė aplinkybės, ir aš jo negalėsiu priimti.“ Tai esą būtų elementari pagarba, kuri nebūtų apjuodinusi jos vardo.
„Jei ji galvoja, kad mane užblokavus tuo viskas ir pasibaigs, tai klysta. Esame didelė įmonė, o specialistų ratas Lietuvoje – mažas, visi vieni kitus pažįsta. Taip elgdamasi ji nesupranta, kad daro sau meškos paslaugą. Neturiu poreikio feisbuke rašyti ilgiausio įrašo, kad jauna mergina neatėjo į darbą, ir jai kenkti. Tačiau nebus taip, kad apie šį jos poelgį niekas nesužinos. Kolektyve juokiamės ir kalbame apie šį atvejį“, – šypsosi ji.
Sukėlė nemažai rūpesčių
Eglė pasakoja turinti draugų, vidurinės grandies vadovų, kurie yra susidūrę su tokiomis pačiomis situacijomis, kai nieko nepranešę kandidatai pabėga. Ir taip dažniausiai esą nutinka su jaunuoliais iki 25-erių metų. Pašnekovė yra girdėjusi ir tokių istorijų, kai kandidatas pasirašo darbo sutartį, savaitę vaikšto į darbą, bet staiga nieko nepranešęs dingsta.
Vis dėlto šiuo metu Eglė džiaugiasi, kad taip nutiko, ir mergina iškart parodė savo tikrąjį veidą.
„Ačiū Dievui, kad ji ir nepradėjo dirbti, nes gal po savaitės dingtų. O jei vyktų koks nors svarbus renginys, ir darbai suplanuoti. Akivaizdu, kad mergina negalima pasitikėti“, – įsitikinusi Eglė.
Toks nesėkmingas darbuotojo pasirinkimas įmonei atnešė nemažai rūpesčių: pailgino specialisto paieškas, nes kitus kandidatus vadovai atmetė.
„Vėl iš naujo dedame skelbimą ir ieškome žmogaus. Pozicija vis dar laisva, vadinasi, laisvas etatas, o darbai turi būti atlikti. Perskirstome darbo krūvius, tad šiuo metu gana sudėtinga situacija“, – pripažįsta pašnekovė.
Kandidatas persigalvojo per pusdienį
Komunikacijos ekspertas, „Choco Agency“ partneris Tomas Nemura taip pat susidūrė su panašia istorija, tik šįkart iš darbo pabėgo ne kandidatas, o naujas darbuotojas. Anot jo, daugiau nei tris savaites trukęs įdarbinimo procesas įmonėje tapo itin ekstremalia situacija.
„Ieškojome darbuotojo metų trukmės projektui ir žinojome, kad negalėsime keisti žmogaus vykstant projektui. Suradome kandidatą, atvirai tai pasakėme jau per pirmą susitikimą, pasirašėme konfidencialumo sutartį ir detaliai papasakojome visus projekto aspektus – tiek tuos, kurie džiugins, tiek tuos, kurie nepatiks.
Davėme jam laiko viską ramiai apgalvoti. Norėjome, kad kandidatas galėtų susidaryti realų būsimo projekto vaizdą, kad vėlesnė patirtis maksimaliai atitiktų iš pradžių turėtus lūkesčius. Apsvarstęs visą kontekstą kandidatas nusprendė prisijungti prie mūsų komandos“, – pasakoja T. Nemura.
Vis dėlto bendras darbas su nauja komanda truko vos pusdienį, mat po susitikimo su klientu ką tik darbo sutartį pasirašęs žmogus persigalvojo. Agentūros vadovas pabrėžia, kad susitikime visiškai nieko neįprasto neįvyko, kliento atstovai buvo itin profesionalūs ir mandagūs. Vyro paaiškinimas skambėjo vienu žodžiu – „persigalvojau“.
„Istoriškai buvo du kartai, kai apie išėjimą galvojantis darbuotojas įmonėje sėkmingai pasiliko. Abiem atvejais šie žmonės iš esmės pakeitė savo veiklos kryptį. Vienas iš dizainerio tapo videografu, kuris, mano manymu, dabar Lietuvoje yra vienas stipriausių žmonių šioje srityje, o antrasis tapo kūrybos vadovu. Abiem atvejais įsigilinome į priežastis, kurios kėlė minčių išeiti, ir sudarėme sąlygas kasdienį kontekstą pakeisti iš esmės“, – prisimena komunikacijos ekspertas.
Tačiau su darbuotojais, persigalvojusiais po pusdienio, savaitės ar mėnesio, agentūra esą negaišta laiko: „Netikiu, kad tokiais atvejais yra koks nors scenarijus, kad jie ilgai pasiliktų komandos dalimi. Jokios prievartos nėra, mes atvirai pasakėme, ko tikėtis, siekdami išvengti būtent tokių situacijų. Jeigu žmogus norėjo įsitikinti, nieko nepadarysi, tiesiog gaila visų laiko.“
Tokių situacijų skaitmeninės komunikacijos srityje neva pasitaiko su jaunesniais, apie 24-ejų metų, darbuotojais, kuriems dažniausiai tai būna pirma rimtesnė darbinė patirtis.
T. Nemura pridėjo, kad dar neteko susidurti su kandidatais, kurie po darbo pokalbio nekeltų ragelio ir darbdavį visai ignoruotų. „Iš savo klientų girdime, kad čia gal labiau aptarnavimo sferos – padavėjų, baristų ir pan. – specifika“, – svarsto jis.
Per darbo pokalbius kandidatą bando atkalbėti
T. Nemura atkreipia dėmesį, kad darbo pokalbiai – savęs pardavimas, tad kiekvienas atėjęs į pokalbį nori palikti kiek galima geresnį įspūdį. Be to, retas kandidatas esą ima pirmą pasitaikiusią galimybę, mat daugelis nori pasirinkti iš keleto variantų.
„Nemažai kartų pasitaikė, kai pokalbio metu žmogus atrodo supersusidomėjęs, rodo labai didžiulį norą prisijungti prie mūsų komandos, bet, paskambinus jam po pusdienio ar dienos su sprendimu, jis jau būna įsidarbinęs kitur ir kalba visiškai abejingai“, – patirtimi dalijasi pašnekovas.
Komunikacijos ekspertas pasakoja, kad agentūros darbo pokalbiai yra pavirtę į savotišką kandidatų atkalbinėjimą, mat visiškai atvirai nuo pirmojo susitikimo vadovai stengiasi papasakoti visus veiklos aspektus, kurie, anot jo, tikrai gadins motyvaciją jau prisijungus. Kaip pagrindinius demotyvavimo dalykus jis įvardija didelį tempą, kuris būdingas visai industrijai, daug neapibrėžtumų, su kuriais susijęs stresas, ir t. t.
„Reklama ir komunikacija yra gana patraukli sritis, kurią daugelis nesusidūrusių žmonių labai romantizuoja ir idealizuoja. „Madinga“ profesija, – atrodo, kad viskas apie kūrybą ir fainus dalykus. Be abejo, yra džiuginančių dalių, man ir po 15 metų šioje srityje tebėra įdomu, bet, kaip ir visos verslo sritys, reklama irgi turi darbinę dalį, kuri tą pradinę romantiką labai greitai išsklaido.
Jeigu darbo pokalbiuose agentūra naudotų įtikinėjimo taktiką, t. y. vadovai įmonę bandytų pristatyti iš kiek galima geresnės pusės ir pasakotų apie pramogas ir gerus dalykus, iš patirties T. Nemura gali patvirtinti, kad įmonėje padidėtų darbuotojų kaita.
„Mūsų tikslas, kaip ir visų kitų, yra maksimaliai ilgi darbo santykiai. Norime kiek galima tiksliau suformuoti lūkesčius, kad ilgesnių santykių tikimybė būtų kiek galima didesnė“, – akcentuoja jis.
Investuoja į jų karjerą, o šie pabėga
Kaip sako personalo atrankų specialistė Rasa Borodina, situacijų, kai kandidatai arba darbuotojai pabėga iš darbo, Lietuvoje tikrai pasitaiko. Viena vertus, dėl to labai liūdna. Kita vertus, gal ir gerai, kad žmogus iškart parodo savo veidą, – juk niekas nenori dirbti su neatsakingais žmonėmis.
„Būna tikrai apmaudu, kai žmogus padirba bent keletą mėnesių, darbdavys į jį investuoja, moka atlyginimą, o vėliau pasirodo, kad jis visiškai netinkamas darbuotojas“, – atkreipia dėmesį R. Borodina.
Personalo atrankų specialistė dažniausiai susiduria su jaunosios kartos „pradingėliais“, kuriems – iki 30 metų. Esą pasitaiko ir tokių žmonių, kurie dingsta dar prieš darbo pokalbį.
„Susitariame dėl darbo pokalbio, žmogui paskiriu laiką, laukiu, o jis taip ir neateina, nekelia ragelio. Būna, kad pirmame atrankos etape kandidatas pasirodo labai šauniai, rodo motyvaciją, sako, kad tai – jo svajonių įmonė, o į antrą pokalbį taip ir neateina, dingsta“, – savo patirtimi dalijasi pašnekovė.
Maža to, R. Borodina turėjo tokią situaciją, kai vėlavęs į darbo pokalbį žmogus paskambino ir sakė, kad jau kyla liftu ir tuoj bus prie kabineto, tačiau taip ir nepasirodė. Iš pradžių jis nekėlė ragelio, o vėliau telefoną išjungė.
Pašnekovė pateikia dar vieną situaciją su jau įdarbintu žmogumi: „Vienai įmonei atrinkome jauną, motyvuotą kandidatą, net rekomendacijas patikrinome – viskas buvo gerai. Tačiau sutartą dieną jis darbe nepasirodė, sutarties taip ir nepasirašė, išjungė telefoną.“
Tokio elgesio priežasčių, kaip ji vardija, gali būti daug: kandidatui nepatiko darbdavys, atrankų specialistas ar siūlomos darbo sąlygos, bet nedrįsta to pasakyti; jis gavo geresnį pasiūlymą; tiesiog persigalvojo ir nebenori; jį kas nors atkalbėjo; kandidatas išgirdo negerų atsiliepimų apie įmonę, į kurią „darbinasi“; pamiršo apie pokalbį, pasikeitė planai, nebegali atvykti; jis turi psichologinių sutrikimų.
Kuo kandidatas rizikuoja tokiu poelgiu?
Anot R. Borodinos, jei atranka vyko per atrankų agentūrą, didelė tikimybė, kad toks žmogus, jei ateityje savo CV siųs į kitą poziciją, nebebus kviečiamas į darbo pokalbius. Tuo atveju, jei atranką vykdo pats darbdavys, ateityje gavęs to paties kandidato CV jis net nesvarstys, ar kviesti šį asmenį į darbo pokalbį.
Personalo atrankų ekspertė akcentuoja, kad, persigalvojus dėl darbo pasiūlymo, svarbiausia apie tai pranešti darbdaviui. Nebūtina jam teisintis, užtenka telefonu, SMS žinute ar el. paštu pasakyti: „Dėkoju, bet nusprendžiau atsisakyti pasiūlymo. Sėkmės ieškant tinkamo kandidato.“
