Taigi, dažniausiai pasitaikančios klaidos surašant pažadus naujiems metams.
1. Išsikeliami pernelyg abstraktūs tikslai
Dar vieniems metams einant į pabaigą, tenka išgirsti žmones sakant: „Kitais metais pagaliau pradėsiu gyventi sveikai“ arba „Kitais metais tiesiog noriu būti laimingas (-a)“. Tačiau tokie abstraktūs pasižadėjimai praktiškai pasmerkti nesėkmei.
Net jei jums ir pavyks pasiekti teigiamų pokyčių, kurie jums padės gyventi sveikiau ir jausti didesnę laimę,vis vien nejausite, kad tikslą įgyvendinote.
Juk kaip suprasite, kad pasiekėte tikslą gyventi sveikai? Ar tai, kad kasdien išgeriate daugiau vandens jau reiškia, kad tikslas įgyvendintas? O gal „sveikas gyvenimas“ būna tada, kai reguliariai sportuoji?
O kaip sužinosite, kad tapote laimingi? Galbūt laimingas būni tada, kai skiri daugiau laiko mėgstamai veiklai (arba apskritai ją randi)?
Jei norite pakeisti savo įpročius (ir savo gyvenimą), reikia konkrečiai apibrėžti, ką jums reiškia sėkmė. O tada išsigryninti tikslus, kuriuos galima įvertinti, pamatuoti, ir sudaryti strategiją – kokių žingsnių reikia imtis, kad tuos tikslus įgyvendintumėte.
Tikslas „Noriu pajėgti iškelti 45 kg“ yra geresnis nei „Noriu būti sveikas (-a)“. O „Noriu susitkti su draugais kartą per savaitę“ yra geriau nei „Noriu būti laimingas (-a)“.
Nusistatykite konkrečius elgesio pokyčius, kuriuos norite pasiekti.
2. Tikslai per dideli
Apsiskelbę, kad kitais metais kas rytą sportuosime, galbūt viduje pajuntame pasitenkinimą – bent jau iš pradžių. Bet išblėsus pirminiam džiaugsmui (kokią sausio 3 d.), dažniausiai pritrūksta motyvacijos reguliariems veiksmams.
Kai išsikeliame didelį tikslą, vos po kelių dienų jis pasidaro nepakeliamas. Greičiausiai, imsite abejoti savo sugebėjimais ir nuspręsite viską mesti (arba tiesiog tyliai, be jokių didelių sprendimų nedarysite, ką pasižadėjote).
Daug didesnė tikimybė nuosekliai laikytis išsigrynintų pažadų, jei apsibrėšite mažesnius, trumpalaikius tikslus. Pavyzdžiui, pasižadėsite sportuoti tris kartus per savaitę.
Galima nusistatyti ne konkretų tikslą, o jų diapazoną. 2013 metų tyrimo, kurs buvo paskelbtas leidinyje „Journal of Consumer Research“, išvadose teigiama, kad tie žmonės, kurie taiko tokią taktiką, gerokai dažniau pasiekia savo užsibrėžtus tikslus.
Pavyzdžiui, nuspręskite kas mėnesį į taupymo sąskaitą atidėti ne 200 eurų, o nuo 100 iki 300 eurų. Atidėję šimtą eurų, jausitės gerai, nes pasiekėte užsibrėžtą tikslą, ir motyvacija taupyti išaugs. Išaugus motyvacijai, galbūt atidėsite dar daugiau, kol galiausiai pasieksite 300 eurų ar net didesnę mėnesio įmokų sumą.
3. Užsibrėžiama keisti gyvenimą nuo sausio pirmos dienos
Tyrėjai, nusprendę išanalizuoti, kaip kai kuriems žmonėms pavyksta sėkmingai pakeisti savo įpročius, pastebėjo, kad pokyčiai neįvyksta staiga – jie vyksta po truputį, etapais. O tam, kad elgesys pasikeistų ne tik tam kartui, bet kad pokyčiai būtų ilgalaikiai, reikia būti jiems pasiruošusiems.
Štai kodėl nusprendus nuo sausio pirmos dienos gyventi kitaip, dauguma žmonių po kurio laiko vėl gyvena kaip anksčiau – jie nebūna pasiruošę iš esmės keisti savo gyvenimo. Taigi, sprendimą keistis jie priima ne iš vidinio pasiruošimo, bet tiesiog spausdami save stebuklingai pasikeisti nuo konkrečios dienos.
Jei išties norite pradėti keisti savo gyvenimą, pradėkite dirbti su tikslais tada, kai viduje jaučiate, jog iš tiesų subrendote pokyčiams. Nebūtina gyvenimo keisti nuo sausio pirmos dienos – naujas gyvenimas gali prasidėti bet kurią metų dieną. Svarbiausia, kad viduje žinotumėte, jog jau atėjo laikas.
