Vienas tokių pavyzdžių – daugiau nei dešimtmetį keleivinius orlaivius pilotuojanti Linutė Malakauskaitė. Moteris įsitikinusi, jog kiekvienoje profesijoje svarbiausia yra išlavinti įgūdžiai ir asmeninės žmogaus savybės, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Lytis – ne kliūtis siekti svajonės
Ryškiai lakuoti nagai, padažytos lūpos ir daili šukuosena – keleivinių lėktuvų pilotė L. Malakauskaitė griauna visas išankstines nuostatas apie „vyrišką“ profesiją pasirinkusias dailiosios lyties atstoves. L. Malakauskaitė visuomet tikėjo savo pasirinkimu ir nesvarstė, ar ši profesija moteriai per sunki.
„Jau paauglystėje man pradėjo patikti lėktuvai – ėmiau juos tiesiog stebėti aukštai danguje. Iš pradžių niekam apie tai nesakiau, nes atrodė labai jau keistas potraukis. Svajojau išmokti skraidyti pilotažą, jis man prilygo magiškam šokiui ore. O kai reikėjo rinktis, kur studijuoti, abejonių neliko – mano sąraše visos profesijos buvo susijusios su aviacija“, – apie karjeros pradžią pasakoja pilotė.
Ir nors šiandieninė visuomenė stengiasi nebeskirstyti profesijų į vyriškas ir moteriškas, jaunam žmogui neretai atrodo, jog pasipriešinti įsišaknijusiems stereotipams – pernelyg sunku, ypač kai trūksta palaikymo.
„Labai džiaugiuosi, kad mano artimieji neprieštaravo ir tiesiog leido studijuoti tai, kas man patinka. Statistiškai moterų piločių skraido tik apie 5–10 procentų, tačiau šis faktas manęs niekuomet negąsdino ir šios profesijos aš vyriška nelaikau. Kad ir kokia neįmanoma ar tolima svajonė būtų, svarbu neišsigąsti jos dydžio, o veikti ir žingsniuoti mažais žingsniais jos link“, – drąsina L. Malakuskaitė.
Dėmesys įgūdžiams ir savybėms
L. Malakauskaitė pabrėžia, jog orlaivio piloto profesionalumas visiškai nepriklauso nuo lyties, rasės ar tautybės, kur kas svarbiau – šiam darbui tinkamos savybės ir nepriekaištingai išlavinti įgūdžiai.
„Tikrai negalima pasakyti, kas – vyrai ar moterys – geriau skraido, tai vienareikšmiškai priklauso nuo asmeninių žmogaus savybių. Kai kurias iš jų galima išsiugdyti, kitas tiesiog reikia turėti. Ši profesija reikalauja, kad būtum harmoningas ir stabilus skrydžių metu, reikia mokėti emocijas atidėti į šalį ir mąstyti logiškai, – tvirtina L. Malakauskaitė. – Tačiau visų svarbiausia – piloto darbą turi dirbti tiktai jausdamas, kad tai yra tavo pašaukimas, nes tai be galo egocentriška profesija. Visas piloto ir jo šeimos gyvenimas, sukasi aplink skrydžiu grafiką, todėl neretai tenka daug ką paaukoti.“
Kalbėdama apie lyčių skirtumus, keleivinių lėktuvų pilotė pastebi, kad tam tikrose šio darbo situacijose moteriškosios savybės gali tapti pranašumais. „Dažnai girdžiu komentarus iš vyrų pilotų, kad su moterimis skraidyti paprasčiau, nes moterys nelinkusios konkuruoti, o du vyrai kabinoje, net nesąmoningai varžosi, kuris yra geresnis“, – pasakoja L. Malakauskaitė.
Tuo tarpu piloto profesijos išlavinti įgūdžiai neužgožia moteriškosios prigimties ir neretai praverčia asmeniniame gyvenime: „Moterys, paskyrusios savo gyvenimą skraidymui, yra stiprios, logiškos, moka įveikti stresines situacijas. Skrisdamos į ilgesnes komandiruotes gali susikrauti lagaminą per 10 minučių, bet tuo pačiu metu po skrydžių rašo poeziją, piešia, šoka, sportuoja, rūpinasi vaikais ir mylimaisiais – leidžia tekėti savo moteriškai energijai laisvai.“
L. Malakauskaitė džiaugiasi ne tik visuomenės, bet ir pačių avialinijų besikeičiančiu požiūriu į šią profesiją: šiuolaikiškos avialinijos kuria programas, kurios skatina merginas ir moteris tapti pilotėmis, o jau dirbančiosioms – stengiasi užtikrinti lankstesnes darbo sąlygas.
