Su įmonių pasikeitusiu darbo grafiku prieš šventes susidūrė ir komunikacijos specialistas Saugirdas Vaitulionis. Žinomas vyras feisbuke pasidalijo įrašu, kuriame stebėjosi įmonių darbu prieš šventes:

„Sveiki atvykę į milijonierių kraštą, kuriame niekas niekada nenorėjo dirbti.

„Oi, šią savaitę, žinokit, nieko nebespėsim, tai po švenčių susiskambinam“, – ramiausiu tonu man sako vadybininkas iš visokius suvenyrus gaminančios firmelės.

„Ta prasme, šiandien – gruodžio 16. Jūs siūlot skambint sausio mėnesį?“ – klausiu, nes sunervina iš karto.

„Tai jo, šią savaitę dakalam einamuosius užsakymus, po to gi atostogos porą savaičių, tai po Naujų jau tik“, – toliau varo.

Kasmet būna panaši lodarių nesąmonė, bet šiemet matau niekas nebesismulkina su keliomis laisvomis dienomis prieš šventes – „ai, dzin, nedirbkim pusę mėnesio“.

Krizele, krizele, gal tu jau ateik, nes matau, kad darbas baigia galutinai išeiti iš mados.“

Saugirdas Vaitulionis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Lietuvoje seniai nebuvo krizės

Po įrašu vieni komentatoriai piktinosi, kiti sarkastiškai juokavo, kad Lietuvoje seniai nebuvo krizės.

„Bet, nu, juk ir darboholikams būna prieššventinė depresija... Prekybcentriuose dar prieš mėnesį jau buvo nebeįmanoma prasibrauti... Kartais ima atrodyti, kad šią žiemą ne sniegu sninga, o pinigais... tik aš jų nematau...“ – rašo vienas iš komentatorių.

„Tai čia dar pasisekė, kad išvis kažkas ragelį pakėlė“, – juokiasi kita komentarą parašiusi internautė.

„Ta prasme atostogos? Maniau dvisavaitinės kalėdinės atostogos baigiasi gavus brandos atestatą?“ – stebėjosi dar viena moteris.

Kelios internautės taip pat pasidalijo savo patirtimi, kaip prieš šventes bandė susisiekti su paslaugas teikiančiomis įmonėmis.

„Mes lapkričio pradžioje norėjom užuolaidų. Tai pasiūlė užsisakyt po švenčių – sausio mėn. Žodžiu, greičiau pasiuvau pati. Aš kadangi dirbu sau, tai kalėdinius užsakymus priimu iki Kūčių, net per Kūčias kartais siunčiu, vežu, nešu. Taigi varau šventinį maratoną“, – pasakojo viena feisbuko vartotoja.

„Bandžiau užsakyti paprastą kuklų tortą vaiko gimtadieniui prieš Kalėdas, tai vienoj kepykloj išsišaipė, sutrukdžiau paklausdama. Atskaitė moralą, kad reik vos ne prieš kelis mėnesius užsakinėt. Užsivertę darbais mat, nors nelabai panašu buvo. Irgi pagalvojau, seniai Vilnius krizės nematė jau“, – piktinosi kita moteris.

Prekybos centro šventinės akcijos

Kol vieni ilsisi, kiti pluša, mat per šventinį laikotarpį lengva prisivilioti klientus. Kaip rašė vienas komentatorius, jei vieni nedaro, padarys kiti.

„Aš turbūt nenormali, nes su mielu noru dirbu per visas šventes ir Dievo prašau, kad kitais metais dar daugiau darbo būtų. More work more money (liet. daugiau darbo, daugiau pinigų)“, – juokiasi mergina.

Darbuotojus „paleidžia“ neapmokamų atostogų

Vis dėlto tikrai ne visi Lietuvos dirbantieji savo noru gali pasirinkti – dirbti šventiniu laikotarpiu ar ne. Viena nedidelės įmonės, įsikūrusios Vilniuje, darbuotoja (vardas žinomas) DELFI papasakojo, kad darbdavys kiekvienais metais šventiniu laikotarpiu visus darbuotojus „paleidžia“ atostogų ir kito pasirinkimo esą jie neturi.

„Įmonė teikia paslaugas klientams, o kadangi tarpušvenčiu klientų ratas sumažėja, vadovas beveik dviem savaitėms uždaro įmonę ir darbuotojams siūlo naudoti kasmetines atostogas arba pasiimti neapmokamų laisvų dienų. Vieni darbuotojai džiaugiasi gavę progą pailsėti, kiti svarsto, kaip reikės tas dvi savaites išgyventi.

Aš mielai sutikčiau likti ir dirbti, kad ir pusę dienos, nes darbų visada buvo ir bus. Tačiau darbdavys atšauna, kad neva tokia jau ilgą laiką įmonėje įsigaliojusi praktika, o darbas tarpušvenčiu įmonei atneštų nuostolių“, – pasakoja vilnietė.

Kaip sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, išleisti darbuotojus tarpušvenčiu neapmokamų atostogų iš darbdavio pusės – didelė nepagarba ir net ciniška.

„Pasisakome už laisvas dienas, nes manome, kad darbdaviai turi sudaryti sąlygas darbuotojams džiaugtis šventėmis su šeima ir draugais bei pailsėjus su naujomis jėgomis kibti į darbus, tačiau darbuotojai jokiu būdu dėl to neturi nukentėti finansiškai“, – komentuoja I. Ruginienė.

Todėl Lietuvos profsąjungų vadovė vertina neigiamai, jei darbuotojai verčiami imti kasmetines atostogas, o, anot jos, visiškai neatleistina, jei darbuotojai išvaromi neapmokestinamų atostogų.

„Galiu tik patarti, kad darbuotojai vieningai atsisakytų tai daryti, nes be jų sutikimo darbdavys negali jų priversti kurį laiką likti be pajamų. Raginame darbdavius suteikti darbuotojams laisvas dienas tarp Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų paliekant vidutinį darbo užmokestį“, – dėsto pašnekovė.

Inga Ruginienė

Darbdavio ir darbuotojo teisės ir pareigos šventiniu laikotarpiu

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) taip pat primena, kad, pagal Darbo kodeksą, nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu. „Taigi darbdavys neturi teisės vienašališkai nuspręsti išleisti darbuotoją (-us) nemokamų atostogų, jeigu nėra darbuotojo sutikimo ar prašymo. Dėl kokio ilgio nemokamų atostogų susitaria darbuotojas ir darbdavys yra neribojama“, – aiškina VDI atstovai.

Taip pat darbuotojas ir darbdavys esą gali susitarti ir dėl kasmetinių atostogų suteikimo šventiniu laikotarpiu. Tokiu atveju darbuotojams mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka esą nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu, rašoma VDI komentare.

„Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų“, – primena VDI.

Prekybos centro šventinės akcijos

Maža to, darbdavys darbuotojui gali skelbti ir prastovą: „Jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą. Prastova gali būti skelbiama ir darbuotojų grupei.

Paskelbus prastovą, trunkančią iki vienos darbo dienos, darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis ir darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje.

Jeigu prastova skelbiama ilgesniam laikotarpiui negu viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam negu viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam mokamas vidutinis jo darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokama du trečdaliai vidutinio jo darbo užmokesčio, dėstoma VDI komentare.

Jeigu prastova paskelbta neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama jau minėta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį paliekama 40 proc. vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio.

Dalyvaukite išskirtiniame DELFI ir CVbankas.lt inicijuojamame projekte „Superdarbdavys 2019“! Kviečiame nominuoti savo mėgstamiausią įmonę ir balsuoti specialioje platformoje – www.delfi.lt/apps/darbdavys2019/.