DELFI pateikia Manto Karanausko interviu su ekskavatoriaus mašinistu Albinu Uzdanavičiumi. Tai yra ištrauka yra iš M. Karanausko knygos „Mano kelias. 23 įkvepiančios sėkmės istorijos“ („Alma littera“, 2019).
– Ar tiesa, kad dirbate su vienu iš didžiausių ekskavatorių Lietuvoje?
– Taip, tai yra didžiausias ekskavatorius Lietuvoje. Jis elektrinis. Tokių Lietuvoje iš viso yra vos keturi.
– Kiek metų dirbate su ekskavatoriumi?
– Pradėjau dirbti 1975 metais. Tad iš viso – 43 metai darbo. Aš esu pats vyriausias ekskavatorininkas. Mūsų karjere iš viso molį kasa 12 žmonių.
– Kokį darbą atliekate, vairuodamas ekskavatorių?
– Pirmiausia reikia nukasti gruntą paviršiuje. Vėliau ekskavatoriaus kaušu reikia prikasti molio ir jį sukrauti į vagonus.
– Ar kada nors vaikystėje pagalvojote, kad kokį nors darbą dirbsite daugiau nei keturis dešimtmečius?
– Vaikystėje man artimiausi buvo žemės ūkio darbai, tad maniau, jog ir baigęs mokyklą ūkininkausiu, kartais pagalvodavau, kad galbūt dirbsiu su traktoriumi ir kita technika. Tačiau baigęs mokyklą netrukus sukūriau šeimą ir atvykau gyventi į šią vietą, kur ir dabar gyvenu. Viskas klostėsi paprastai – žmona gavo darbą mokykloje Barvydžių kaime. Tas kaimas yra prie pat molio karjero. Tad ir man nebuvo kitos išeities, teko ieškotis darbo netoliese. Nusišypsojo sėkmė – kaip tik šiame molio karjere buvo laisva darbo vieta. Gavęs darbą, nemokamai gavau ir butą. Kadangi dirbau molio karjere, niekas nekainavo. Nereikėjo mokėti ne tik už šildymą, bet ir už elektrą, už vandenį. Pamenu, tai priviliojo nemažai naujakurių.
– Koks buvo pirmasis jūsų darbas? Iš karto sėdote prie milžiniško ekskavatoriaus vairo?
– Pradėjau dirbti būdamas 23 metų. Pradžioje dirbau ekskavatoriaus vairuotojo padėjėju, tai truko 5–6 metus. Vėliau jau pats tapau vairuotoju.
– Kuo skiriasi ekskavatoriaus padėjėjo ir ekskavatoriaus vairuotojo darbas?
– Padėjėjas yra pagalbininkas. Jis patepa, pavalo, ką reikia, atlieka visokius papildomus darbus. O ekskavatoriaus vairuotojas kasa molį. Norint pradėti vairuoti ekskavatorių reikia mokytis 2–3 mėnesius, vėliau įgundama. Labai svarbu norėti dirbti šį sudėtingą darbą. O jei noro nėra, neužteks ir 10 metų.
– Atrodo, darbas atsakingas...
– Išties, darbas labai atsakingas. Mes dirbame dviem pamainomis. Pirmoje pamainoje dirbama dvi dienas nuo 8 valandos ryto iki 8 valandos vakaro. Vėliau būna viena poilsio diena, tada dirbame dvi naktis nuo 8 valandos vakaro iki 8 valandos ryto. Darbas naktį labai išvargina, nors kasamą teritoriją apšviečia galingos lempos, labai pavargsta akys. Kol pripratau prie nuolatinio darbo laiko kaitaliojimo, užtrukau maždaug penkerius metus. Nuolat reikia žiūrėti tolyn. Kasamą molį krauname į vagonus. Vieną vagoną pakrauti užtrunka 2–3 minutes. Per dieną pakrauname 32 vagonus, bet ne visus iš karto. Į karjerą įleidžiami ne daugiau kaip 10–12 vagonų, kol pakraunamas visas sąstatas. Dar svarbu pasakyti ir kad ilgai užtrunka, kol vagonai iš karjero geležinkelio bėgiais nuvežami iki Naujosios Akmenės ir grįžta atgal. Seniau nebuvo greičio ribojimų, o dabar taikomi ribojimai, tad darbas vyksta lėčiau.
– Ar dirbate net sudėtingomis oro sąlygomis?
– Mes dirbame visus metus: ir per didžiausius šalčius, ir per karščius. Darbas gali būti stabdomas tik jei daug lyja ir ekskavatorius pradeda tiesiog smegti į molį. Tada daroma pertrauka. Tačiau žiemą dirbame net ir per didžiausius šalčius, ekskavatorius labai galingas, tad gali kasti net labai stipriai įšalusį gruntą.
– Ar darbas, kurį dirbate, traukia jaunus žmones? Ar kokios nors mokymo įstaigos rengia tokius darbuotojus kaip jūs?
– Ateina ir jaunų darbuotojų, bet mažai. Jauni darbuotojai, nors neturi darbo patirties, prašo didžiulio atlyginimo. Norint dirbti ekskavatoriaus vairuotoju reikia bent 2–3 mėnesius padirbėti padėjėju. Vėliau jau galima bandyti ir pačiam kasti molį.
– Kokios žinios ekskavatorininkui svarbiausios?
– Tiesiog reikia išmanyti, kaip dirba ekskavatorius. Ši didžiulė molio kasimo mašina yra elektrinė, jei kas nors sugenda, elektros darbus atlieka elektrikai. Jei sugenda kokie nors kiti mechanizmai – juos remontuotis tenka patiems.
Šiame darbe svarbus geras regėjimas, taip pat klausa ir reakcija. Kaušas, kuriuo kasamas molis, yra už 60 metrų nuo kabinos, tad svarbu laiku atlikti reikiamus kasimo veiksmus.
– Ar per 43 darbo metus pagalvojote, kad reikėtų dirbti kur nors kitur?
– Per visus šiuos metus nepagalvojau, kad galėčiau dirbti kitur. Dirbau beveik visą laiką be pertraukos, esu tik du kartus sirgęs po tris mėnesius. Daugiau jokių sveikatos problemų neturėjau.
– Kas jums darbe teikia didžiausią laimę?
– Svarbiausia yra darbą mėgti. Net galėčiau pasakyti, kad kadaise turėjau svajonę kasti molį ir jo prikrauti traukinio vagonus. Jei darbas būtų nepatikęs, tikrai nebūčiau tiek ilgai dirbęs.
