Kas kiek laiko „normalu“ keisti darbą

HR Hint Online“ verslo partnerė, žmogiškųjų išteklių ekspertė Asta Mikalajūnienė teigia pastaruoju metu pastebinti, kad žiniasklaidoje padaugėjo straipsnių apie darbdavių atlaidesnį požiūrį į darbuotojus, kurie keičia darbą vis dažniau. Taigi Y karta esą verčia darbdavius keisti ne tik požiūrį, bet ir darbo organizavimo principus.

„Turbūt po truputį požiūris „minkštėja“. Kita vertus, atrankų specialistai ir vadovai prisibijo kraštutinumų. Kalbu apie darbuotojus, kurie per pastaruosius trejus metus dirbo 3–5 įmonėse arba kurie vienoje įmonėje dirbo labai ilgai. Pirmu atveju bijoma nestabilumo, neapsisprendimo, antru atveju – kad žmogus gali būti nelankstus, kad jam gali būti sunku priimti kitos įmonės taisykles, darbo principus, kad nebūtinai žinos naujausias savo srities tendencijas“, – aiškina A. Mikalajūnienė.

Kodėl lietuviai nusprendžia keisti darbą

Žmogiškųjų išteklių ekspertė įsitikinusi, kad darbe turi vykti lygiaverčiai mainai: „Darbuotojas savo žinias ir patirtį siūlo mainais už sąžiningą atlygį, gerą darbo atmosferą ir kitas naudas. Aktyvi ir dažniausiai tyli darbo paieška prasideda, kai darbuotojas pajaučia, kad tie mainai nėra iki galo sąžiningi.“

Ji taip pat mano, kad žemesnes pajamas gaunantiems darbuotojams didesnis atlyginimas iš tiesų gali būti svari priežastis keisti darbą. Tuo metu aukštesnes pajamas gaunantys darbuotoja, anot jos, įsivertina visą sąrašą kitų aspektų, tokių kaip darbo turinys, karjeros galimybės, įmonės kultūra, įmonės siūlomos papildomos naudos.

„Darbuotojai puikiai supranta, kad reikia pasiskaičiuoti ir tokius dalykus kaip sveikatos draudimas, papildomos atostogų dienos ir pan. Dažniausiai jie priima sprendimą jau viską susumavę, ne tik tai, ką gauna kas mėnesį į savo sąskaitą”, – dažniausias darbo keitimo priežastis vardija A. Mikalajūnienė.

Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Anksčiau karjeros veiklos ir karjeros trenerė Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič rašė, kad priimant sprendimą dėl darbo keitimo, itin svarbūs du kriterijai: kultūra arba vertybės − ar tinka vidinė įmonės kultūra, ar priimtinos jos vertybės, ar tenkina vadovų, kolegų elgesys tarpusavyje, su klientais ir t. t.; augimo galimybės − ar dar yra ką išmokti, dalyvaujama įdomiuose projektuose, ar yra profesinių iššūkių, karjeros galimybių (nebūtinai aukštyn) ir t. t.

„Jei šie du aspektai (kultūra ir augimas darbo vietoje) nepatenkinti, ilgainiui mėgstama veikla „apkars”. Nieko nekeičiant, mūsų savivertė pradės kristi ir didelė tikimybė, kad po keleto metų toje organizacijoje, kurioje esame, pradėsime piktintis viskuo aplinkui, o iš tikrųjų tik nekęsti savęs, kad mums nepavyko, nes nepriimame sprendimo", − sako ji.

Darbo galima ieškoti, kad darbdavys nesužinotų

Anot A. Mikalajūnienės, įmonės, kurios ieško naujų darbuotojų tik darbo skelbimų portaluose, esą susiduria su sunkumais: „Net patys atrankų specialistai pripažįsta, kad norėdami pasiekti geriausius darbuotojus jie imasi tiesioginės paieškos. „LinkedIn“, „MeetFrank“, „Facebook Jobs“ neseniai vykusios panašios atrankos – vieni iš dažniausiai naudojamų įrankių.“

Apie vieną iš jų – Lietuvoje sparčiai kelią besiskinančią estų programėlę „MeetFrank“ – pasakoja jos vienas iš įkūrėjų ir vadovas Kaarelas Holmas.

Jei dar neteko apie ją girdėti, štai kaip atrodo jos veikimo principas.

Kelios minutės ir jūs – naujai paruoštas kandidatas. Gyvenimo aprašymas (CV), nuotrauka, pavardė ar kita jus identifikuojanti informacija nėra reikalinga. Prisijungus programėlės robotas vardu Frankas paklaus jūsų vardo, veiklos srities ir lygio, kelių įgūdžių, dabartinės pozicijos, kokio dydžio įmonėje dirbate (darbuotojų skaičius), dėl kokių priežasčių norėtumėte keisti darbą ir, žinoma, trokštamo atlygio. Tiesa, programėlė veikia tik anglų kalba.

Foto: DELFI

„MeetFrank“ vartotojams rodo įmonių darbo pasiūlymus pagal jų įgūdžius, darbo stažą ir norimą atlyginimą. Maža to, Frankas automatiškai nustato ir jūsų vietą pagal atlyginimo dydį tarp visų užsiregistravusių vartotojų. Tai leidžia paprasčiau sužinoti savo vertę darbo rinkoje.

Programėlė įvertina šiuos duomenis ir pateikia lūkesčius atitinkančius darbo pasiūlymus. Prie įmonės pasiūlymo paprastai nurodoma, kiek procentų didesnį arba mažesnį atlygį, nei pageidauja pats vartotojas, siūlo įmonė. Šis įrankis veikė dar prieš Lietuvoje priimant įstatymą dėl privalomo siūlomo atlygio nurodymo darbo skelbimuose. Tai taip pat leidžia lengviau priimti sprendimą, ar susisiekti su įmonės atstovu. Vartotojai darbdaviui gali anonimiškai užduoti papildomų klausimų, o jei sudomina darbo pasiūlymas, yra pakviečiami į darbo pokalbį.

„Siekdami išlaikyti vartotojų anonimiškumą neprašome jų nurodyti savo vardo ar kitų identifikavimo duomenų, kol jie nėra visiškai pasirengę. Kai vartotoją sujungiame su įmone, prieš pasidalindamas bet kokiais asmeniniais duomenimis, jis turi priimti pasiūlymą tęsti pokalbį su darbdaviu. Vartotojai taip pat gali siųsti užklausą konkrečiai įmonei be darbo pasiūlymo. Tokiu atveju jie pasirenka duomenis, kuriuos nori atskleisti“, – kaip apsaugomas darbo ieškančiųjų anonimiškumas, komentuoja K. Holmas.

Kaarel Holm ir Anton Narusberg
Foto: Asmeninis albumas

Be to, kad vartotojai gali priimti arba atmesti pasiūlymą iš įmonių, jie taip pat gali siųsti darbo užklausą konkrečiai įmonei arba net kelioms tuo pačiu metu, mat automatiškai sudarytos įmonių atradimų grupės (angl. Discovery groups) pagal kurį nors kriterijų.

Atradimų grupės yra sąrašas įmonių, priklausančių tam pačiam sektoriui, tam tikros rūšies įmonėms arba siūlančios konkrečią papildomą naudą savo darbuotojams. Pavyzdžiui, 32 Lietuvos įmonės iš sveikatingumo grupės savo biuruose darbuotojams siūlo nemokamus šviežius vaisius ir daržoves, sporto klubo abonementą, meditacinį kambarį, o 25 įmonės siūlo darbą nuotoliniu būdu.

Anot K. Holmo, iš visų atradimų grupių dauguma lietuvių pareiškė norą dirbti „Startup“ įmonėse, įdomiausiuose bei „draugiškiausiuose“ biuruose ir nuotolinį darbą siūlančiose įmonėse.

Foto: DELFI

Ar jūsų darbdavys žino, kad ieškote naujo darbo?

„HR Hint Online“ verslo partnerė A. Mikalajūnienė šį ganėtinai naują būdą ieškoti darbo vertina itin pozityviai, nes jis esą atliepia visuomenės poreikį. Kaip ji pabrėžia, visų pirma, naujo darbo paieška nėra nusikaltimas.

„Pats „MeetFrank“ įkūrėjas Kaarelas Holmas yra sakęs, kad žmonės, kurie aktyviai ieško darbo, sudaro apie penktadalį visų užsiregistravusių žmonių. Vadinasi, visi kiti yra ne „slapti ieškotojai“, o tiesiog atviri naujiems pasiūlymams ir galimybėms. Ir nieko blogo, kad žmonės stebi, kas vyksta darbo rinkoje, pasitikrina kitų įmonių pasiūlymus ir savo vertę joje. Tai skatina ir įmones, ir pačius darbuotojus tobulėti”, – sako A. Mikalajūnienė.

Kita vertus, anot jos, darbdavys, kuris palaiko „pulsą“ ir su savo žmonėmis kalbasi, suteikia galimybę pasisakyti (apklausos, darbo tarybos susitikimai, atviri pokalbiai su vadovu ar personalo specialistu), dažnai nujaučia, kurie darbuotojai nėra visiškai patenkinti darbu ir gali aktyviai dairytis naujų galimybių. Tuomet jis esą sprendžia – imtis veiksmų ar palikti situaciją ir žiūrėti, kas nutiks.

„Galiausiai įmonės, kurios ieško naujų darbuotojų, turi užtikrinti konfidencialumą. Jos neturėtų dalintis informacija apie kandidatą su nesusijusiais asmenimis, be kandidato leidimo susisiekti su buvusiais darbdaviais, net jei turi draugų ir pažįstamų, kurie ten dirba. Tai yra pagrindinis atrankos proceso principas. Tačiau realybėje ne visos įmonės profesionaliai atlieka atrankas, tad ne viskas priklauso nuo paties ieškotojo noro išlaikyti paieškas paslaptyje“, – aiškina pašnekovė.

Kurie specialistai dažniausiai dairosi naujo darbo

Prieš metus programėlės įkūrėjai džiaugėsi, kad prieš ateidami į Lietuvos rinką jie neva tikėjosi pritraukti 50 tūkst. vartotojų iki metų pabaigos, tačiau savo tikslą pasiekė per kelis mėnesius. Šiandien „MeetFrank“ Lietuvoje turi kiek daugiau nei 51 tūkst. vartotojų, tad 1 tūkst. prieaugis per beveik pusantrų metų, iš pirmo žvilgsnio, neatrodo įspūdingai, tačiau startuolio vadovas dėl to nesijaudina. Tiesa, šis skaičius rodo tik visus programėlės parsisiuntimus, aktyvių vartotojų dalis – kur kas mažesnė.

„Mes per keletą pirmų mėnesių į Lietuvos rinką įžengėme nepaprastai sparčiai, to visai nesitikėdami. Labai greitai pasiekėme 46 tūkst. programėlės atsisiuntimų. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriame biuro darbuotojams, o daugelis pirminių vartotojų nebuvo mūsų tikslinė grupė, tad bėgant laikui jie programėlę pašalino. Visa tai mums atrodo natūralu“, – dėsto K. Holmas.

Tad kodėl gi Lietuva įvardijama kaip viena sparčiausiai augančių rinkų? Kaip aiškina vadovas, pagal darbo pasiūlymų kiekį, teigiamus sandorius ir pajamas.

Dažniausiai darbo „slapta“ ieško pardavimų ir verslo srities specialistai (19 proc.), programinės įrangos kūrėjai (13,7 proc.), produktų vystytojai (11,6 proc.), rinkodaros specialistai (10,6 proc.).

Darbuotojų paieškai programėlę naudoja daugiau nei 1 tūkst. Lietuvos įmonių, tokių kaip „TeleSoftas“, „Visma“, „SAI Global“, „SolutionLab“, UAB „Kesko Senukai Digital“, UAB „Data Dog", „Auriga Baltics“, „We Are Marketing“, „Intrum“ ir kt.

Kokius atlyginimus siūlo įmonės

Įmonių pasiūlymų vidurkis svyruoja tarp 767–10 tūkst. eurų „popieriuje“ per mėnesį, priklausomai nuo srities. Štai kokius vidutinius atlyginimus „popieriuje“ siūlo įmonės iš skirtingų sričių:

• Rinkodara ir komunikacija: 1,225 tūkst. – 4,9 tūkst. Eur;
• Finansai: 995 – 5,29 tūkst. Eur;
• IT ir sistemų administravimas: 1,238 tūkst. – 4 tūkst. Eur;
• Pardavimai ir verslo plėtra: 1,084 tūkst. – 10 tūkst. Eur.

Šių sričių didžiausia paklausa – vidutinio lygio ir vyresnieji specialistai.

Pastarąjį mėnesį vartotojai daugiausia užklausų siuntė šioms Lietuvos įmonėms: „Telia“, „Vinted“, „Treatwell“, „Revolut“, TeleSoftas“, „Lithuanian Airports“, „THINKT Digital GmbH“, „Luminor“, „Uber“ ir „Hand over work“.

„Kadangi esame talentų paieškos platforma, kuri negauna finansinės naudos iš pasirašytų sutarčių, pateikti duomenis apie darbo pradžią įmonės neprivalo. Žinoma, prašome darbdavių suteikti grįžtamąjį ryšį, tad sulaukiame teigiamų atsiliepimų dėl kandidatų „kokybės“ ir greičio“, – į klausimą, kiek kandidatų sėkmingai įsidarbina, atsako K. Holmas.

Kaip įmonėms sekasi „nuvilioti“ specialistus

Kaip pasakoja žmogiškųjų išteklių ekspertė A. Mikalajūnienė, vienas mažesnės įmonės vadovas neseniai dalijosi žinia, kad beveik visi jo 14 darbuotojų buvo pasiekti per socialinį tinklą „LinkedIn“ ir konkurentai jiems siūlė didesnius atlyginimus.

„Nė vienas iš darbuotojų neišėjo. Kodėl? Nes darbuotojai įvertino, kad siūloma eiti į siauresnę sritį, kurioje mažiau perspektyvų, tad ilguoju laikotarpiu jiems neapsimokės“, – aiškina pašnekovė.

Anot jos, gudrūs atrankų specialistai prieš pirmą kontaktą padaro namų darbus ir vilioja ne tik atlyginimu, bet ir tuo, kas kandidatą galėtų sudominti tęsti diskusiją. „Pavyzdžiui, pardavimų vadovui, kuris dirba tik Lietuvoje, siūloma didesnė teritorija; žmogui, kuris niekam nevadovauja, – pavaldinių; darbuotojui, kuris ilgai dirba toje pačioje pozicijoje, – daugiau karjeros galimybių. Aišku, tie pasiūlymai turi būti realybė“, – sako A. Mikalajūnienė.

Pasak pašnekovės, „LinkedIn“ išlieka populiariausiu kanalu pasiekti potencialius darbuotojus.
„Turbūt reikėtų atskirti aktyvius ir pasyvius darbo ieškotojus. Anot tyrimų duomenų, aktyviems darbo ieškotojams pagrindiniais kanalais išlieka darbo skelbimų portalai, draugų ir pažįstamų rekomendacijos, įmonių karjerų puslapiai“, – dėsto žmogiškųjų išteklių ekspertė.

Kaip ji pasakoja, daugiau naujovių – pasyvių kandidatų pusėje, nes įmonės juos gali pasiekti vis geriau: „Ta pati programėlė „MeetFrank“ ir „Facebook Jobs“ startavo tik 2017 metais. Randu.lt startavo 2018 metais ir rinkai pasiūlė tai, ko labai trūko. Algoritmai analizuoja įmonių darbo pasiūlymus ir sukuria jiems tikslines auditorijas. Taip įmonės gali pasiekti potencialius darbuotojus ten, kur jie leidžia savo laiką, – skaitant straipsnį, žiūrint video turinį ar pan.“