Tyrime dalyvavo medicinos, klientų aptarnavimo bei pardavimų specialistai.

Tyrimo rezultatai parodė, jog daugelyje Europos šalių mokytojų atlyginimai, nepaisant jų išsilavinimo, nedžiugina. Mokytojų atlyginimų lygis yra panašus į darbuotojų, turinčių tik vidurinį išsilavinimą.

Vis dėlto tendencijos rodo, kad pedagoginį išsilavinimą turintys profesionalai ateityje bus ypač reikalingi ir vertinami. Priešingai nei tiesiog fizinis darbas ar darbas su duomenimis, žmogiško kontakto reikalaujantis darbas negali būti automatizuojamas, dėl to pastarųjų specialistų „vertė“ darbo rinkoje turėtų tik augti.

Daugelis su žmonėmis dirbančių specialistų tokias profesijas renkasi „iš pašaukimo“. Darbas su žmonėmis reikalauja entuziazmo, kantrybės, komunikabilumo, savikontrolės ir empatijos aplinkiniams.

Foto: Shutterstock

Būti įsitraukus į tokį darbą kasdien reikalauja emocinio tvirtumo, tuo tokio pobūdžio profesijos ir išsiskiria iš kitų, kuriose darbuotojai dirba su informacija, pinigais, ar tiesiog fizinį darbą. Tokios profesijos kaip mokytojai, vadybininkai, slaugytojai, gydytojai, socialiniai darbuotojai, psichologai ir klientų aptarnavimo specialistai yra dažnai paveikiami „perdegimo sindromo“. Taip pat pastebima, jog šių profesijų atstovai dažniausiai net laisvalaikiu nesugeba atsiriboti nuo darbo reikalų.

Nors jų poreikis darbo rinkoje ateityje neturėtų mažėti dėl demografinės situacijos, tačiau lėtas atlyginimų augimas atstumia nuo šių profesijų rinkimosi. Nepaisant sekinančio darbo, specialistų dirbančių su žmonėmis atlyginimas yra vidutinis ar net žemesnis, lyginant su bendrais darbo rinkos atlyginimų vidurkiais Centrinės ir Rytų Europos regione. Žinoma, ateityje tai gali pasikeisti. Daugelis šalių siekia išspręsti šią problemą ir skatinti žinių ekonomiką bei šių profesijų pasirinkimą.

Paylab palygino skirtingų mokyklų vidutinį mokytojų atlyginimą įvairiose Europos šalyse:

Foto: Organizatorių nuotr.
Foto: Organizatorių nuotr.

Klientų aptarnavimo specialistai uždirba daugiau nei mokytojai

Paylab atlyginimų portalo duomenimis, Europos šalyse pradinių mokyklų mokytojai vidutiniškai uždirba mažiau nei klientų aptarnavimo sektoriaus darbuotojai. Pavyzdžiui, Bulgarijoje, mokytojai uždirba net 41 proc. mažiau nei klientų aptarnavimo vadybininkai.

Taip gali būti ir todėl, jog didelės tarptautinės įmonės vis dažniau kuria klientų aptarnavimo padalinius Centrinėje bei Rytų Europoje dėl pigesnės darbo jėgos. Geros užsienio kalbų žinios dažnai yra būtinos dirbant klientų aptarnavimo sektoriuje ir už šiuos įgūdžius darbuotojai gauna nemažus atlyginimus.

Foto: Organizatorių nuotr.

Mokytojų atlyginimai panašūs į pardavėjų

Paylab duomenimis, pradinių klasių mokytojų atlyginimas yra vos šiek tiek didesnis nei pardavėjų Lietuvoje, Čekijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Makedonijoje ir Latvijoje. Mokytojų ir pardavėjų atlyginimai yra identiški Vengrijoje ir Bulgarijoje.

Visiškai priešingą situaciją matome Slovėnijoje, Suomijoje ir Kroatijoje, kur mokytojai uždirba ženkliai daugiau nei dirbantieji prekybos sektoriuje.

Foto: Organizatorių nuotr.

Aukštesnės kvalifikacijos mokytojai uždirba daugiau

Pagal švietimo sistemos struktūrą, didžiausius atlyginimus dažniausiai gauna universitetų darbuotojai, o mažiausius pradinių klasių mokytojai. Tokiose šalyse kaip Slovėnija, Rumunija, Kroatija, Bulgarija ir Šiaurės Makedonija aukštojo mokslo darbuotojai uždirba net dvigubai daugiau nei pradinių klasių mokytojai.

Jų pragyvenimo lygis ir socialinis statusas šiose šalyse yra žymiai aukštesnis, o atlyginimai netgi prilygsta gydytojų užmokesčiui. Tyrimas parodė, kad Rumunijoje universitetų darbuotojai uždirba netgi dvigubai daugiau nei medicinos specialistai.

Foto: Organizatorių nuotr.

Vis dėlto Centrinės Europos, Baltijos šalyse bei Suomijoje universitetų dėstytojų atlyginimai nėra žymiai didesni nei pradinių klasių mokyklose dirbančių kolegų. Dėstytojai šiose šalyse uždirba maždaug trečdaliu mažiau, nei medikai.