Didesnis koeficientas bus taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d.

Padidinus darbo užmokesčio ribą, virš kurios neapmokestinami dienpinigiai, darbuotojai, pavyzdžiui, krovininių transporto priemonių vairuotojai, gaus didesnes išmokas, kai susirgs, taps tėvais, neteks darbo ar išeis į pensiją.

2019 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininio transporto priemonių vairuotojų vidutinės mėnesio pajamos, apmokestinamos socialinio draudimo įmokomis, buvo 695,43 eurai „ant popieriaus“.

„Kadangi kelerius metus šiuo klausimu vykusi diskusija tarp darbuotojų ir darbdavių nebuvo sėkminga, Vyriausybė turėjo priimti tarpinį sprendimą, kuris, mūsų vertinimu, teigiamai atsilieps komandiruojamiems darbuotojams, tarp jų ir krovininio transporto priemonių vairuotojams. Tačiau Vyriausybė ir toliau sieks skaidrinti sektorius, kuriuose darbuotojų socialinės garantijos dar nėra tinkamai užtikrinamos,“ – antradienį ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

„Šiuo metu vyraujantis darbo užmokestis, pavyzdžiui, transporto sektoriuje yra apie 530 eurų „į rankas“, tai reiškia, padidinus dienpinigių normą iki 1,65 koeficiento, suma padidės iki 652 eurų „į rankas“. Nors iš darbdavių dėl šio pokyčio jaučiamas nerimas, tačiau šiuo atveju ypač svarbu galvoti apie darbuotojų socialines garantijas“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, juridiniai vienetai, kurių ekonominė veikla priskiriama prie krovininio kelių transporto, 2018 m. vidutiniškai vienam darbuotojui per metus išmokėjo po 7513 eurų dienpinigių, 2017 m. – po 7180 eurų, 2016 m. – po 7290 eurų.

Atsižvelgiant į tai, kad ne visi šiame sektoriuje dirbantys darbuotojai yra komandiruojami, išmokėtų dienpinigių suma vienam vairuotojui žymiai didesnė. Finansų ministerijos skaičiavimais, „į rankas“ komandiruojami darbuotojai dienpinigiais vidutiniškai gauna 2 kartus daugiau pajamų, nei atlyginimu: tai yra, 486,4 mln. eurų išmokama dienpinigiais ir 253,5 mln. eurų kaip darbo užmokestis.

Lietuvoje iš viso priskaičiuojama apie 79 tūkst. sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų, kuriems šis nutarimo pakeitimas gali būti aktualus.

Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, nepaisant to, kad socialinis dialogas dėl komandiruojamų darbuotojų nebuvo rezultatyvus, Vyriausybei sureagavus, tikimasi ir kitų žingsnių, skaidrinant rizikingesnius verslo sektorius, tokius kaip transporto, statybos ar kitų. Kaip vienas iš reikalingų žingsnių planuojamas transporto sektoriuje dirbančių vairuotojų darbo ir poilsio režimo apskaitos skaidrinimas.

Kaip teigia profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, svarbu sudaryti geresnes sąlygas ne tik komandiruojamiems Lietuvos piliečiams, bet taip pat ir čia atvykstantiems dirbti asmenims iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Ukrainos.

Valstybinė darbo inspekcija 2018 m. krovininio kelių transporto įmonėse atliko 253 patikrinimus, kurių metu buvo patikrinta 201 transporto įmonė. Kas antrai patikrintai transporto įmonei inspektoriai buvo priversti taikyti poveikio priemones už nustatytus darbo teisės ir darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus.

Iš viso Valstybinė darbo inspekcija už darbo teisės pažeidimus, tarp jų ir nelegalų bei nedeklaruotą darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, bei darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus, 2018 m. krovininio kelių transporto įmonėms skyrė beveik 26 tūkst. eurų baudų.