Boso dienos proga surinkau visiškai priešingų – gerų ir sėkmingų – vadovų retai kada pastebimus bruožus, kurie padeda eiti komandai pirmyn, o ne atgal. Pabandykite tarp jų atpažinti ir savo bosą arba save:
1. Vadovai, pripažįstantys nesėkmes. Įprasta, kad žiniasklaidai įmonės atrenka pačius gražiausius skaičius – jei nekilo pelnas, tai gal buvo didelės investicijos, jei klientų nepadaugėjo, bet gal paaugo bent vienas jų segmentas. Jei ne visi produktai buvo sėkmingi, tai vieni tikrai sėkmingesni už kitus. Bet tuo, ką galima gražiai pateikti išorinėje komunikacijoje, nebūtinai patikės darbuotojai, žinantys įmonės veiklos užkulisius ir aplinkybes. Todėl laimi vadovai, gebantys apie visas sėkmes ir nesėkmes su darbuotojais kalbėti atvirai, skaidriai, įvardinti visuomet egzistuojančią ir pozityviąją pusę: tai, ko pavyko išmokti.
2. Vadovai, kurie niekad neištars: „Nepadarėme plano“. Tai frazė, kuri supykina kiekvieną darbuotoją nuo hierarchijos viršaus iki apačios, ypač, kai visi rezultatai kyla, įmonė dirba pelningai, bet kažkas kažkur valdyboj buvo sugalvojęs beprotišką planą, kurio visi turėjo vaikytis ir nepasiekė. Už kiekvieno skaičiaus slypi motyvacija arba demotyvacija, ir tai yra svarbus faktorius tolimesnei sėkmei, kainuojantis pinigus, todėl planus verta peržiūrėti ir koreguoti taip, kad jie atitiktų realybę ir nesugriautų visiems nuotaikos pabaigus vienus sėkmingiausių metų. Antraip kitų tokių gali ir nebūti.
3. Vadovai, švenčiantys pasiekimus iš karto. Darbuotojams smagu žinoti, kad pasiekus tikslą – su visa įmone ar su viena komanda – visi kartu džiaugsitės tą pačią dieną ir nereikės laukti, kol ateis metų pabaiga. Metų eigoje gali įvykti daug kilimų ir nuopuolių, tačiau geri vadovai moka kiekvienu komandos ar darbuotojo pasiekimu džiaugtis čia ir dabar, kad palaikytų ūpą ir užsispyrimą.
4. Vadovai, neprisiimantys nuopelnų sau. Neįvertinta komanda šiais neramiais laikais gali greitai nusiminti ir išsilakstyti kas kur, o tada „puikusis“ vadovas liks pats vienas ir ateinančiais metais jau taip neblizgės. Todėl laimi tie vadovai, kurie geba įvardinti kolegų pasiekimus ir už juos apdovanoti, pasveikinti ir kitaip motyvuoti darbuotojus, asmeniškai jiems už tai prie visų padėkodami. Kuo daugiau pasiekimų priklauso vadovo komandos nariams – tuo jis ir yra geresnis vadovas.
5. Vadovai, visuomet esantys šalia. Labai patogu, kai kalbas ir laiškus už vadovą parašo jo asistentai ar samdyti specialistai, gebantys sudėlioti gražiausias prezentacijas ar net filmukus apie tai, kokie visi faini. Tačiau nuoširdus asmeninis vadovo dalyvavimas, kiek įmanoma betarpiškas, yra svarbus dėl labai racionalių priežasčių – nuo to priklauso darbuotojų pasitikėjimas, motyvacija ir veiklos rezultatai.
Tobulas pavyzdys: vienos telekomunikacijų įmonės buvęs generalinis vadovas (dabar vadovaujantis kitai, tik kitoje šalyje), prieš daug metų atėjęs į postą, atsisakė direktoriaus kabineto su prieškambariu ir net neturėjo savo darbo stalo. Su nešiojamu kompiuteriu jis kasdien dirbdavo ten, kur yra laisva vieta atsisėsti – tai pas IT inžinierius, tai prie skambučių centro konsultantų, tai ant sofos marketingo skyriaus kampe. Su jo atėjimu įmonė užėmė pirmaujančią vietą klientų aptarnavimo srityje. Nes kaip tu elgiesi su kolegomis, taip jie ir dirba. Ir jeigu eini drauge su visais, o ne kažkur viršuje ar apačioje, tuomet visi eina kartu su tavimi ir padeda rasti geriausią kelią. Nieko naujo – bendravimas yra ne kalbėjimas, o elgesys.
6. Jiems rūpi įmonės vidinė kultūra. Geras vadovas pokyčius pradeda nuo savęs. Užduoti teisingą toną ir rodyti pavyzdį yra tiesioginė kiekvieno gero vadovo atsakomybė. Trumpai tariant – geras vadovas yra tas, kuris, siekdamas tikslų ir stebėdamas skaičius bei lenteles, visada prisimena, kad už visų skaičių ir lentelių yra žmonės. Tokiam vadovui Boso dienos proga verta paspausti ranką.
7. Nedelsia su grįžtamuoju ryšiu. Kai tik turi pastabų ar nori pasidžiaugti teisingu poelgiu, vadovas-lyderis nelaukia metinių renginių ar specialių progų ir kalbasi su žmonėmis iš karto – asmeniškai, dalykiškai, be emocijų ir delsimo. Geriems vadovams nereikia pakartoti ir pagrindinės grįžtamojo ryšio taisyklės: kritiką visuomet išsakyti tik privačiai, o pagyras – viešai. Tai nieko nekainuoja, bet duoda labai daug.
8. Nenuleidžia sprendimų „iš viršaus“. Vadovo gebėjimas atskirti biurokratinę hierarchiją nuo asmeninės lyderystės yra aukso vertės. Kokio stiliaus vadovas bebūtų – priešakinių linijų vedlys ar pilkasis kardinolas – geriausių rezultatų jis pasieks leisdamas darbuotojams jaustis taip, lyg jie svarbius sprendimus bei pokyčius sugalvojo ir pasiūlė patys. Linksmas faktas: jeigu kolegos siūlomo sprendimo nė už ką nesugalvotų ir nesutinka su juo net po ilgų diskusijų ar komandinių sesijų – galbūt diegiamas sprendimas nėra jau toks tinkamas ir reikalauja įsiklausyti į tiesiogiai su problemomis dirbančių įmonės specialistų įžvalgas.
9. Vadovai, turintys kvalifikuotus asistentus. Tai – jokia prabanga, o konstruktyvaus ir dalykiško vadovo bruožas. Antraip nieko nėra blogiau už vadovą, kuris apsimeta, kad jam nereikia asistento, bet paskui pats nebesigaudo sprendimų ir procesų virtinėje, nespėja atsakyti laiškų ir neatvyksta į susitikimus. Dar blogiau, kai vienišas vadovas asistento užduotis primetinėja visiems, kas pasitaiko kelyje: tu man užsakyk bilietą, tu protokoluok posėdį, tu užregistruok mane į renginį, tu paruošk skaidres, tu suderink man susitikimą ir taip toliau. Kai šios vadovo pareigas lydinčios užduotys turi vieną konkretų atsakingą darbuotoją, visi kiti jaučiasi atsakingi už savo darbus.
10. Nevengia sprendimų ir atsakomybės. Vadovo neryžtingumą ir stypčiojimą prie liepto galo komanda greitai pajus ir geruoju neįvertins. Jeigu stringa naujo produkto paleidimas, kartojasi niekaip neišsprendžiama problema, neveikia prieš tai priimtas sprendimas, tai neišvengiamai rodo, kad lyderystę turi prisiimti jau ne komandos, o visos įmonės vadovas, nes jokia svarbi problema niekada nėra tik vieno skyriaus problema. Žvelgiant iš toliau, visos bėdos įmonėje kyla ir stringa dėl nesusikalbėjimo. O visi komunikacijos keliai veda į Romą – pas direktorių, kuris turi jausti pokyčių poreikį ir imtis jų ilgai nemindžiukavęs. Šiam pojūčiui nereikia turėti ekstrasenso gebėjimų – sėkmingi vadovai tiesiog bendrauja su visais dirbančiaisiais, mato, kuo žmonės gyvena, pažįsta klientų patirtį, kelia klausimus ir pasitiki savo žmonėmis.
Jeigu tarp šių puikių vadovo savybių atpažinote ir savo bosą arba save – nepagailėkite laiko mielai dovanai. Kai noras kurti teigiamą ir efektyvią vidinę įmonės kultūrą kyla nuo paties aukščiausio laiptelio – tuomet galite būti tikri: viskas bus gerai ir tikrai pavyks, su komandos ir partnerių pagalba. Kito kelio pasiekti malonią ir palankią rezultatams vidinę darbo kultūrą tiesiog nėra.
