Apie kūrybiškus sprendimus savo organizacijoje laidoje „Boso valanda“ vadovų konsultantas Saulius Jovaišas diskutavo su inovatoriumi, rinkodaros profesionalu, drąsiu ir užsispyrusiu žmogumi Luku Yla, „CityBee“ vadovu. Lukui patinka technologijos, naujos idėjos, ir, kaip jis pastebi, kartais paprastos idėjos gali tapti labai inovatyviomis.
„Pija, pasilik!“ – jau profesionalai pripažino, kad skambiai nuskambėjusi akcija yra inovatyvi personalo išsaugojimo kampanija.
– Yra organizacijų, kurios investuoja į darbdavio įvaizdžio kūrimą (angl. „employer branding“), tokiu būdu pritraukdamos labai daug darbuotojų. Tačiau darbuotojai, atėjusiems į įmonę, tenka nusivilti, nes čia randa visai kitą vaizdą.
– Be abejonės, kaip nėra namų be dūmų, taip ir nėra įmonės be dūmų. Labai svarbu įmonei atsirinkti kultūriškai pritampančius darbuotojus. Manau, dažnai tas „employer branding“ užkelia kartelę aukščiau negu yra realybė, ir galbūt stengiamasi pritraukti darbuotojus, kurie kultūriškai nepritampa prie įmonės. Šie darbuotojai gali turėti gerus įgūdžius, padarę gerą karjerą, bet įmonėje gali ir nepritapti.
„CityBee“ atveju, kai vyksta plėtra, reikia ne tik tų, kurie yra profesionalai, bet ir tų, kurie galėtų priimti vikrius sprendimus, kurie nebijotų pokyčių ir nebijotų šiek tiek chaoso, kurio, be abejonės, yra.
– Chaosas – privalumas? Ką jis leidžia sukurti? Juk gebėjimas chaose sukurti vertę reikalauja be galo daug sąmoningumo ir atsakomybės. Kaip nuleisti tą atsakomybę žemyn?
– Chaosas sukuria tokias idėjas, kaip „Pija, pasilik“. Leidžia įgyvendinti beprotiškas idėjas ir leidžia suktis labai greitai. Ir tai yra įgyvendinama su tam tikrais žmonėmis. Reikia atsirinkti tuos žmones, kurie sugeba apsisukti tame chaose ir sugeba prisiimti atsakomybę.
Šiai dienai yra didžiausias iššūkis, kai prisijungia nauji žmonės prie komandos, ir jie laukia, kol jiems labai aiškiai bus pasakyta, ko iš tavęs tikimasi ir ką tau reikia daryti.
Vienas iš pavyzdžių: mes ieškojom žmogaus, kuris būtų atsakingas už mūsų socialinius tinklus. Žmogaus, kuris galės daryti, ką nori. Mes įsipareigojom suteikti visas galimybes, visas reikalingas darbo priemones ir suteikiam galimybę sukurti sau pačiam „brandą“ (prekės ženklą). Iš esmės, naujas darbuotojas gali daryti ką nori, nes mes žiūrim labai atvirai į visus marketinginius ir komunikacinius sprendimus.
Prisijungė žmogus, norintis kurti, tačiau, kai buvo duota visiška laisvė, atsirado pasimetimas ir stabdis: aš galiu daryti viską, tačiau, ką pasirinksiu, tą ir turėsiu įgyvendinti. Todėl labai svarbu į komandą priimti tokius žmones, kurie ateitų su noru ir žinojimu, ką jie turi padaryti.
– Ar galima išugdyt tokį dalyką? Žmogus geras, potencialus, kūrybingas, energingas ir turi labai aiškų lūkestį, kad tu jam pasakysi, ką reikės daryt. Ar įmanoma tokiam išugdyti „CityBee DNR“? Ar reikia ieškoti gatavo produkto?
– Pagal mano patirtį, žmogus vienareikšmiškai tą jau turi turėti. Dažniausiai, kaip ir sporte, nugalėtojus turime. Vis tiek nugalėtojas turi tą kažkokį DNR – didesnį norą negu kiti, kad imtų kažką ir padarytų. Tai lygiai taip pat ir žmogus, aš manau, turi turėt tą norą paimt ir padaryt.
– Žmonės gali priprasti prie savo pergalių, ir jos varo žmones į priekį. Jie laimėję nebijo laimėti kitą kartą. Tačiau pergalė yra atsakomybė, nes kitame žingsnyje galima ir susimauti. Šitą požiūrį galima žmonėse ugdyti, šnekant ir sėkmingų žmonių pavyzdžiais, įvardinant veiksmus, elgseną, padedant nukopijuot. Ar įmanoma nukopijuoti, pavyzdžiui, tave?
– Prašom, kopijuokit. Vienas dalykas, davus vienodą receptą trims žmonėms gausime tris skirtingus receptus.
Kitas dalykas, iš mano gyvenimiškų pamokų – dar prieš vadovaujant „CityBee“, kai dar buvau marketingo vadovas, visada svajojau, ką man padaryti tokio, kad nuaidėtų per visą pasaulį. Aš norėjau patekti į „Adweek“, aš norėjau patekti į „Business Insider“ ir norėjau žaisti tarptautinėj lygoj, norėjau, kad mano vardas skambėtų tarptautinėj lygoj. Ir, kai man pavyko tai padaryt, aš pamačiau, kad niekas nepasikeitė ir toliau reikia judėti į priekį.
Karjera „Google“ ar „Facebook“ tik atrodo karjeros viršūnė. Kai pasieki tą viršūnę, supranti, kad tau reikia toliau dirbti, ir už tai, ko pasiekei, niekas tavęs ant rankų dėl to nenešios, nes reikės rodyti jau kitus rezultatus.
– Ar tuos rezultatus reikia daryti, kad tave nešiotų ant rankų ar dėl kokių nors kitų priežasčių?
– Tiesiog reiktų neužmigti ant laurų ir tobulėti. Ateina jaunesnė, gabesnė karta, kurią norisi aplenkti ir stengtis daryti daugiau.
– Kai paskelbėte akciją „Pija, pasilik“, daug žmonių socialiniuose tinkluose dalino patarimus: pridėkite pinigų, išleiskite tiek pat, kiek išleidote šitai kampanijai. Tarsi jie visi geriau žinotų už Piją, ko tau reikia. Ką jiems atsakytum?
– Visi žmonės yra skirtingi ir turi skirtingus poreikius. Vienam užtenka gauti didesnį atlyginimą ir jis dirbs nemėgstamą darbą. Kitas darbe ieško savirealizacijos, turi savo tam tikrus asmeninius tikslus – toks žmogus nesirinks nemėgstamo darbo, jei netiki idėja.
Man labai svarbu tikėti tuo, ką aš darau, nes tikiu, kad tikėdamas tu įdėsi daugiau savęs, tu turėsi didesnę ištvermę ir ilgiau nenuleisi rankų. Labai lengva susidurti su iššūkiais ir nuleisti rankas. Visi turėtų suprasti, kad tik tu pats esi atsakingas už savo svajonių įgyvendinimą, niekas kitas už tave svajonių neįgyvendins. Jeigu tau svarbiau yra pinigai, tai susirask darbovietę, kuri mokės ženkliai daugiau.
Be abejonės, darbdaviai stengiasi pritraukti tokius žmonės, kurie dirbtų jiems patinkantį darbą, todėl mokami atlyginimai, kurie atitiktų gebėjimus, ir kad organizacijose galėtum tobulėti. Tai yra keli svarbiausi punktai. Lygiai taip pat darbdavio dėmesys tau, kaip darbuotojui.
– Ką norėjote įrodyti su „Pijos“ kampanija?
– Net, jei Pija ir nepakeis savo nuomonės, o vaikysis savo svajonę, mes Pijai, kaip savo darbuotojai, padovanojom neišdildomus įspūdžius. Gal šis žingsnis į kitą įmonę prives ją arčiau tos svajonės. Tačiau Pijai bus prisiminimas visam gyvenimui. Tu niekada nežinai, kas slypi už kito kampo.
– Koks tu esi vadovas, ką apie tave pasakytų tavo darbuotojai? Ką labiausiai vertina tavyje tavo kolegos?
– Aš esu užsispyręs, tikrai esu užsispyręs, chaotiškas ir kūrybingas. Man būdingas mąstymas „out of the box“ (liet. netradicinis mąstymas), kai į situacijas pažvelgiu visai iš kito kampo, ir niekada nepriimant atsakymo „ne“. „Negalima“, mano įsitikinimu yra „ne [kablelis] galima“.
Vienas iš pavyzdžių, Barselonoje vykusioje konferencijoje „Smart City Expo“ statėme nelegalius stendus, nes įpirkti buvo labai brangu. Tai buvo didžiausias mobilumo renginys visoje Europoje, ir mes nusivežėm „CityBee“ paspirtukus, išsistatėm reklamines vėliavas ir išsikabinome helio balionus su savo „bzz“ raidėmis prie įėjimo. Mes turėjom „prime spot“ (liet. pagrindinę poziciją) nemokamai, niekas prie mūsų nepriėjo per visą dieną ir nepaklausė, ar turime leidimą ir neišvarė. Mano nuomone, tai yra ribų plėtimas ir vadovaujuosi požiūriu, kad atleidimą gauti dažnai yra lengviau nei leidimą.
– „CityBee“ organizacija auga milžiniškais kiekiais. Ji atpažįstama, suvokiama, kaip inovatyvi ir įdomi. Ar tu jautiesi sėkmingas žmogus šiai dienai?
– Aš jaučiuosi žmogumi, kuris daro tai, ką myli gyvenime ir tai, kas jam patinka. Kiekvienas turi skirtingą sėkmės įsivaizdavimą. Anksčiau aš galvojau, kad sėkmingas žmogus yra tas, apie kurį parašė viso pasaulio dienraščiai, ir čia jau yra tavo sėkmės rodiklis. Kai aš tą pasiekiau, tai supratau, kad greičiausiai ne.
Jei žiūrėčiau iš šiandieninės perspektyvos, tai greičiausiai būtų žmogus, kuris savo gyvenime daro tai, kas jam patinka, kuo jis tiki, kuris aplink save turi žmones, kuriančius harmoniją, pilnatvę. Mes kalbame ne tik apie darbuotojus, bet ir apie šeimą.
– Kaip pradėti, kai nesinori pradėt?
– Tiesiog pradėt.
– Tą „tiesiog pradėk“ pasakai žmonėms ir visi sustoja. Tada turi sakyti, dėk žingsniuką į priekį, tada dar kitą, tada didesnį – kaip vaikams, kai mokosi vaikščioti.
– Tu turi didžiulį projektą, kuris pradžioj atrodo baisus, bet, kai tu jį išskaidai į mažus žingsnelius ir bandai žingsnelis po žingsnelio praeiti, tai nebėra taip baisu. Kai traukinys pradeda judėti, tai jam kliūtis yra net ir mažiausias šapelis ant bėgių, bet kai traukinys jau pajudėjęs, tai joks šapelis jo nebesustabdys. Tai ir čia lygiai tas pats yra.
– Kartais svarbiausia būna pradėti judėti, net nesvarbu, kuria linkme, svarbu tiesiog pradėti judėti, įsijungti inerciją. Kaip nepasiduot? Kas padeda nepasiduot, kai nusvyra rankos?
– Aš nueinu į sporto klubą, pasportuoju ir atsiranda tos energijos. Galų gale, ta pati mintis „o ką aš prarasiu?“ Ką aš prarasiu, jei vėl pabandysiu? Nekas nėra atsakingas už tavo siekių ir svajonių įgyvendinimą, tik tu pats. Tai klausimas, ar aš noriu paimti ir numesti dabar viską, ar aš noriu nueiti iki galo?
– Ką laikai savo mokytoju arba gal turi sektiną žmogų, kurį tu laikytum savo mokytoju? Gyvenimo, verslo, marketingo, drąsos prasme.
– Ilgą laiką tai buvo Steve Jobs, jį sekiau, jo asmenybę. Jis sukūrė įmonę, jį išmetė iš jo įmonės, jis sugrįžo ir nepasidavė, kai jį išmetė, jis įkūrė kitą įmonę. Tas toks nuolatinis nepasidavimas. Dažnai aš ir stengiuos motyvuoti save ieškodamas tokių asmenybių. Kiekvienas sportininkas turi panašią istoriją, kiekvienas verslininkas turi panašią istoriją, tai būtent tokie žmonės mane įkvepia.
– Ar turi mėgstamą nesėkmę, kai galvoji, kad labai blogai, jog ji atsitiko? O, kai praeina kažkiek laiko, ir supranti, kaip gerai, kad atsitiko.
– Mano „spurgų istorija“. Kai JAV išdalinau savo CV su spurgomis, pasistengiau, kad patekčiau į žiniasklaidą, gavau darbo pasiūlymą, bet negavau darbo vizos ir sugrįžau į Lietuvą. Tikrai ilgai po to teko gyventi su klausimu „kodėl?“ Tu gi viską padarei ir pasiekei. Bet dėl kažkokių priežasčių, kurių nekontroliuoji, tu neįgyvendinai savo svajonės. Tai turbūt ir būtų ta nesėkmė.
– Kokį duotum patarimą sau, dešimčia metų jaunesniam? Tau dvidešimt aštuoneri, reiškias – sau, aštuoniolikos metų.
– Kantrybės.
– Ar įsivaizduoji aštuoniolikos metų žmogaus kantrybę?
– Sunkiai. Dėl to ir patarčiau tai. Kantrybė nėra kentėjimas. Kantrybė tai nesustojimas, ėjimas į priekį, nepaisant nieko. Nebijokit laimėt, nebijokit nugalėt, net jei ir baisu.
Laidas „Boso valanda su S. Jovaišu“, videoseminarus, Sauliaus Jovaišo rekomenduojamus skaitinius ir verslo konsultantų įžvalgas galite stebėti socialiniuose tinkluose Facebook, Linkedin, o taip pat laidų įrašus Youtube ir Spotify „Boso valandos“ kanaluose.
