2018 m. liepą buvo įregistruota 1,7 tūkst. absolventų. Aukšta darbo jėgos paklausa ir augančios įsidarbinimo galimybės lėmė, kad keletą pastarųjų metų besiregistruojančių absolventų skaičius mažėja.

Tarp absolventų daugiausia (42,5 proc.) baigusių profesines mokyklas, kas trečias – universitetus, 23,8 proc. – kolegijas. Daugiausia įregistruota jaunuolių, baigusių virėjo, automobilių mechanikos, medicinos, higieninės kosmetikos, teisės, socialinio darbo, apdailininko, kineziterapijos mokymo programas.

Didesniąją dalį per liepą įregistruotų absolventų sudaro merginos – beveik 60 proc. Per šių metų sausio – liepos mėnesius į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 4,8 tūkst. absolventų.

Asociatyvi nuotr.
Foto: VGTU

Augo jaunimo ir kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla

Išaugus absolventų skaičiui, nuo 26,7 iki 32,5 proc. didėjo jaunimo dalis tarp pradėjusiųjų ieškoti darbo asmenų.

Per mėnesį jaunesnių kaip 30 m. amžiaus bedarbių įregistruota 7,9 tūkst. Taip pat augo ir kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla. Liepos mėnesį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 25,7 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Per septynis šių metų mėnesius įregistruota 151,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų, tai yra 3,9 proc. daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Registruotas nedarbas šalyje – 8,0 proc.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų rugpjūčio 1 d. šalyje buvo registruota 137,4 tūkst. darbo neturinčių žmonių, tai yra 0,8 proc. mažiau negu prieš mėnesį ir 3,7 proc. mažiau palyginti su 2018 m. rugpjūčio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruoti neturintys darbo asmenys, kaip ir prieš mėnesį, sudarė 8,0 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Prieš metus registruoto nedarbo rodiklis buvo 0,2 proc. punkto aukštesnis.

Išaugęs darbo jėgos poreikis transporto ir saugojimo, apdirbamosios gamybos bei žemės ūkio sektoriuose lėmė, kad vyrų nedarbo rodiklis mažėjo ir rugpjūčio 1 d. buvo mažesnis nei moterų. Neturintys darbo vyrai sudarė 7,8 proc. darbingo amžiaus vyrų, moterys – 8,2 proc. tos pačios amžiaus grupės moterų. Palyginti su 2018 m. rugpjūčio 1 d. vyrų registruotas nedarbas mažėjo 0,3 proc. punkto, moterų – 0,1 proc. punkto. Liepos pabaigoje bedarbiais šalyje buvo registruota 70,4 tūkst. neturinčių darbo moterų ir 67 tūkst. – vyrų.

Asociatyvi nuotr.

Registruotas jaunimo nedarbas paskutinio vasaros mėnesio pradžioje siekė 5,4 proc., dėl pradėjusių registruotis absolventų jis per mėnesį augo 0,4 proc. punkto. Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose rugpjūčio 1 d. buvo registruota 24,6 tūkst. 16 – 29 metų amžiaus šalies gyventojų, tai yra 2 tūkst. daugiau negu prieš mėnesį. 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo registruota 24,7 tūkst. jaunuolių, o registruotas jaunimo nedarbas – 5,2 proc.

Teritoriniai nedarbo skirtumai

Liepos mėnesį registruotas nedarbas mažėjo 38 iš 60 šalies savivaldybių, 16 – augo, 6 - liko nepakitęs. Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų rugpjūčio 1 d. buvo registruota Zarasų (14,4 proc.), Ignalinos (13,3 proc.) rajonų ir Kalvarijos (12,3 proc.) savivaldybėse. Aukštą nedarbą lemia ne tik darbo jėgos paklausą viršijanti pasiūla, bet geografinė savivaldybių padėtis: visos aukščiausio nedarbo teritorijos – šalies pasienyje, nutolusios nuo didžiausių šalies miestų, kur ūkio plėtra spartesnė ir darbo jėgos poreikis žymiai didesnis. Dėl geografinės padėties šių savivaldybių gyventojams ribotos mobilumo galimybės. Zarasų ir Kalvarijos savivaldybėse vidutinis darbo užmokestis žemiausias šalyje.

Asociatyvi nuotr.

Neringoje, kur darbo pasiūlos ir paklausos santykis, ypač vasaros metu, palankiausias darbo ieškantiesiems, rugpjūčio 1 d. registruotas nedarbas buvo žemiausias šalyje – 2,3 proc. Žemi registruoto nedarbo rodikliai ir kitose pajūrio savivaldybėse: Kretingoje (4,1 proc.), Klaipėdos r. (4,2 proc.), Skuode (4,8 proc.), Palangoje (5,3 proc.). Jei kitose savivaldybėse nedarbo rodikliai vieni žemiausių ištisus metus, Palanga į šį sąrašą patenka tik vasaros sezono metu. Tarp didžiausių šalies miestų aukščiausias nedarbas fiksuotas Kaune (8,8 proc.), žemiausias – Šiauliuose (5,6 proc.).

Vietos ūkio struktūra pagal ekonomines veiklas lemia, kad daugiausia darbingo amžiaus moterų registruota bedarbėmis Visagino (13,4 proc.) ir Kelmės ir Zarasų rajonuose (po 13,3 proc.). Aukščiausias vyrų nedarbas − Zarasų (15,5 proc.) ir Ignalinos (15,1 proc.) rajonų savivaldybėse. Mažiausi tiek vyrų, tiek moterų registruoto nedarbo rodikliai Neringoje, atitinkamai 2,5 ir 2,0 proc.
Aukščiausias jaunimo (16–29 metų) nedarbas registruotas Zarasų (8,8 proc.) ir Visagino (8,2 proc.) savivaldybėse. Žemiausi jaunimo nedarbo rodikliai – Neringoje (0,9 proc.) ir Skuode bei Pakruojyje (po 1,9 proc.).