Jau anksčiau priimtas sprendimas įpareigoti įmones pasitvirtinti visiems darbuotojams atvirą darbo užmokesčio politiką, o „Sodra“ jau trečius metus viešina duomenis apie įmonių vidutinį darbo užmokestį ir jo medianą. Šie – ir ypač naujausias pakeitimas – verčia persvarstyti darbo užmokesčio kaip konfidencialios informacijos sampratą.

Atlyginimo informacija – vertinga, bet nebekonfidenciali?

Naujuosius Darbo kodekso pakeitimus savo parašu liepos 26 d. jau patvirtino Prezidentas. Nuo šiol kiekvienas darbdavys viešuose darbo skelbimuose be kitos potencialiam darbuotojui aktualios informacijos turės nurodyti ir siūlomo bazinio darbo užmokesčio dydį arba jo intervalą. Kitaip tariant, bent dalis informacijos apie darbo užmokesčio dydį bus išviešinta. Tai neabejotinai pakeis ir atlyginimo kaip konfidencialios informacijos statusą.

Būtent toks informacijos apie darbo užmokestį suvokimas yra nusistovėjęs Lietuvos verslo kultūroje. Įmonių vidiniuose dokumentuose ši informacija neretai įvardijama kaip konfidenciali, o su darbuotojais pasirašomi konfidencialumo susitarimai, įpareigojantys neatskleisti atlyginimo dydžio.

Tokiam traktavimui galima rasti išties svarių argumentų. Informacija apie bazinius atlyginimų dydžius konkrečioms pozicijoms, o taip pat apie bendrą darbuotojų apmokėjimo struktūrą, mokamus priedus ir premijas, jų apskaičiavimo principus yra ganėtinai vertinga, nes yra reikšminga kuriant ir išlaikant darbdavio konkurencinį pranašumą darbo rinkoje.

Svarbu tinkamoje vietoje nubrėžti ribą

Kita vertus, įstatymai numato, kad informacija, kuri yra vieša ar lengvai prieinama, negali būti laikoma komercine paslaptimi. Štai dėl šios nuostatos darbo užmokesčio kaip konfidencialios informacijos statusas naujųjų pakeitimų kontekste ir ima svyruoti. Jei ieškant darbuotojų skelbimuose bus išviešinamas darbo užmokesčio dydis, šios informacijos paprasčiausiai jau nebebus galima laikyti konfidencialia.

Kyla svarbus klausimas – kuria apimtimi darbo užmokestis gali būti laikomas konfidencialia informacija, jei baziniai atlyginimai bus vieša informacija?

Ateityje išsaugoti darbo užmokesčio dydžio konfidencialumą neabejotinai bus sunkiau. Nori to ar ne, verslui teks prisitaikyti prie pokyčių ir suvokti, kad darbo užmokesčio dydžių ir strategijų po devyniais užraktais apsaugoti nepavyks. Vis tik nereikėtų manyti, kad nuo šiol atlyginimo informacija darbuotojai galės dalintis į kairę ir į dešinę. Tam tikri šios informacijos skleidimo apribojimai gali būti numatyti. Turbūt šiuo atveju įmonėms svarbiausia aiškiai atskirti, kuri darbo užmokesčio dalis yra vieša, o kuri – vis dar konfidenciali informacija.

Kaip išsaugoti konfidencialumą?

Laisvų darbo pozicijų bazinio darbo užmokesčio rėžiai, jei jie pačios įmonės buvo atskleisti darbo skelbimuose, turėtų būti traktuojami kaip vieša informacija, kuria galima laisvai dalintis. Vis tik tam tikrą informaciją apie darbo užmokestį būtų protinga laikyti konfidencialia. Pavyzdžiui, tikslus bazinio atlyginimo dydis, dėl kurio susitarta su konkrečiu darbuotoju, galėtų būti laikomas konfidencialia informacija. Taip pat darbo užmokesčio informacijos konfidencialumas gali būti išsaugomas, kai darbo skelbimuose nenurodoma konkreti darbuotojo ieškanti įmonė. Taip gali būti tuomet, kai darbuotojo ieškoma per įdarbinimo agentūrą, skelbime nenurodant įmonės pavadinimo.

Galiausiai, taip pat gali būti išlaikytas priedų ir premijų mokėjimo struktūros konfidencialumas. Nors informacija apie tai, koks kintamas užmokestis mokamas, nuo ko jis priklauso, pagal ką apskaičiuojamas, kokie yra priedų ir premijų dydžiai, paprastai turėtų būti prieinama darbuotojams, darbdaviai gali ir toliau turėti pagrįstą lūkestį, kad šie duomenys bus laikomi konfidencialiais ir nebus platinami už įmonės ribų.

Veiksmai, kuriais siekiama įnešti daugiau skaidrumo į įmonių darbo užmokesčio politiką, gali būti naudingi darbuotojams, dėl kurių konkuruoja darbdaviai. Tuo metu verslui tai yra paskata peržiūrėti ir, jei būtina, iš naujo apibrėžti konfidencialios informacijos ribas taip, kad jos leistų apsaugoti svarbią ir įmonei konkurencinį pranašumą suteikiančią informaciją apie darbo užmokestį.