Visos šalys turi tik po vieną oro navigacijos paslaugas teikiančią įmonę, tačiau tokios unikalios įmonės atliekamos funkcijos yra labai svarbios.

„Jau ketvirtį amžiaus veikiame nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau žmonės vis dar prisimena, kai tokio pobūdžio organizacijos buvo uždaros visuomenei, o jei kokia informacija ir prasprūsdavo į viešumą, ji būdavo gandų lygio, todėl ir likdavo tokia pusiau tiesa“, – pranešime žiniasklaidai sako Dalia Enkienė, strateginės reikšmės valstybės įmonės „Oro navigacija“ Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė, pridurdama, kad net šiandien gatvėje paklausus praeivių, kas rūpinasi, jog keliaujantys oro linijomis pasiektų tikslą saugiai ir laiku, sulauktume atsakymų, puikiai tinkančių vienos TV laidos herojams.

Ir nors, anot D. Enkienės, šių laikų „Oro navigacija“ yra atvira ir inovatyvi, galima išvardyti tebegyvuojančių mitų penketuką:

Mitas 1: visi darbuotojai yra skrydžių vadovai

„Beveik 300 „Oro navigacijos“ darbuotojų kasdien dirba tam, kad mūsų visų kelionės oru būtų saugios, o savo kelionės tikslą pasiektumėme laiku. Didžiuojamės, jog vis dažniau žmonės „Oro navigaciją“ sieja nebe su oro uostais ar avialinijų kompanijomis, bet būtent su pas mus dirbančiais išskirtinės profesijos atstovais – skrydžių vadovais.

"Oro navigacija"

30 proc. įmonės darbuotojų atlieka šį ypatingą, įtemptą ir daug atsakomybės reikalaujantį darbą. Skrydžių vadovai – įmonės vizitinė kortelė ir turbūt geriausiai žinomi oro eismo paslaugas teikiantys darbuotojai, – sako D. Enkienė. – Tačiau, kad skrydžiai išties būtų saugūs, būtina ir nepriekaištingai, tiksliai, kaip šveicariškas laikrodis veikianti navigacijos, ryšių, stebėjimo, skrydžių valdymo įranga, kurios priežiūra ir nenutrūkstamu bei tiksliu veikimu rūpinasi įmonėje dirbantys technikai, inžinieriai, IT ir kibernetinės saugos specialistai.“

D. Enkienė taip pat paaiškina, kad oro eismo paslaugas teikiančios įmonės visame pasaulyje aktyviai dalyvauja kuriant, įgyvendinant sprendimus, padedančius šias paslaugas teikti saugiau, inovatyviau bei efektyviau. „Oro navigacija“ taip pat nėra išimtis, todėl joje dirbantys specialistai – projektų vadovai, analitikai, strateginės plėtros vadybininkai, ekonomistai, teisininkai – glaudžiai bendradarbiauja su kitų šalių oro eismo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, tarptautinėmis organizacijomis, aljansais, kurių narė yra „Oro navigacija“.

Šie darbuotojai, bendradarbiaudami tiek su techniniu, tiek su operaciniu įmonės personalu, randa bendrus sprendimus, kuria bei įgyvendina inovatyvius projektus, užtikrina mūsų šalies oro paslaugų teikėjo, kaip patikimo, įvaizdį tarptautinėje arenoje.

„Norime atkreipti dėmesį, kad „Oro navigacija“ – įmonė, kurioje savo vietą bei galimybę įgyvendinti profesines ambicijas gali rasti plataus spektro specialistai. Svarbu – mylėti aviaciją ir gyventi ja“, – pabrėžia D. Enkienė.

Mitas 2: dirba tik vyrai

Vienas iš gajesnių mitų, kad aviacija yra išimtinai vyriška profesija (moterys gali būti nebent skrydžių palydovės) subliūkšta pažiūrėjus „Oro navigacijos“ statistiką – net 32 proc. įmonės darbuotojų sudaro moterys. „Šiuo metu „Oro navigacijoje“ dirba 26 skrydžių vadovės, o tai yra 25,55 proc. dirbančių skrydžių vadovų. Be to, pastebima tendencija, kad vykdant atrankas į pilotų operatorių, skrydžių vadovų, technikų, inžinierių pozicijas, t. y. ieškant tokių profesijų, kurios dažniau laikomos vyriškomis, specialistų, pretenduoja vis daugiau kandidačių moterų“, – atkreipia dėmesį D. Enkienė.

Mitas 3: dirbama tik paromis

Skrydžiai vyksta nepriklausomai nuo paros meto, todėl ir oro navigacijos paslaugos teikiamos nenutrūkstamai – 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Kadangi skrydžių valdymas neatsiejamas nuo navigacijos, ryšių, stebėjimo paslaugų teikimo, todėl pamaininis darbas taikomas ne tik skrydžių vadovams, bet ir kitam operaciniam bei techniniam personalui – inžinieriams, technikams, Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro darbuotojams, Skrydžių srautų planavimo ir duomenų dorojimo specialistams. Tačiau trečdalis įmonės darbuotojų dirba daugumai žmonių įprastu darbo režimu.

Mitas 4: kaip ir visos valstybės įmonės – sustabarėjusi

„Būtų labai neteisinga „Oro navigacijoje“ dirbančius žmones pavadinti sustabarėjusiais, o įmonės vykdomai veiklai primesti praeities ir užsistovėjimo prieskonį, – sako D. Enkienė. – Mes veikiame rinkoje, kur dėl teikiamų paslaugų kompleksiškumo tenka susidurti ne tik su oro erdvės naudotojų skirtingumu (greta pagrindinių oro erdvės vartotojų – avialinijų – kasdien susiduriama su oro balionais, dronais, karinėmis pajėgomis, smulkiąja aviacija, sportine aviacija), bet ir esame priversti keistis, prisitaikyti prie pokyčių, diegti naujoves, kad Lietuvos Respublikos oro erdvė būtų valdoma saugiai, efektyviai ir be trukdžių.“

Siekiant šių, iš pažiūros paprastų uždavinių, įmonė dalyvauja įvairiose tarptautinėse mokslinių tyrimų programose, technologinių aljansų veikloje, kartu su partneriais diegia naujus sprendinius. „Oro navigacija“ – viena pirmųjų oro eismo paslaugas teikiančių įmonių, siekiančių skrydžių valdymą vykdyti iš nuotolinių bokštų.

„Mūsų darbuotojai yra savo srities profesionalai, atsidavę darbui, kuris daugeliui jų tapęs ir gyvenimo būdu. To tikimės ir iš naujai prisijungiančių kolegų – kad jie degtų noru judėti kartu pirmyn, dalytųsi turimomis žiniomis ir siektų tobulėti“, – pastebi D. Enkienė.

Mitas 5: valstybės įmonės – nėra patrauklus darbdavys

2019 m. birželį buvo paskelbtas 1200 šalies įmonių reitingas „Verslo žinių“ organizuojamuose rinkimuose „Geidžiamiausias darbdavys 2019“. „Oro navigacija“ čia užėmė garbingą 35 vietą. Tai didelis pasiekimas ir įvertinimas valstybės valdomai įmonei, žinant visuomenės nuomonę, kad valstybinėse įmonėse rimtai nedirbama, o tik ramiai laukiama pensijos. „Toks aukštas mūsų įmonės reitingas ne tik paneigė šį mitą, bet ir mums patiems parodė, kad pasiekėme vieną iš savo tikslų – pasitelkus inovacijas ir subūrus veiklią komandą savo darbais pateisinti strateginės svarbos įmonės vardą ir prisidėti prie Lietuvos įvaizdžio gerinimo tarptautiniame kontekste“, – sako D. Enkienė.

Valstybės įmonė „Oro navigacija“ – Lietuvos oro erdvės valdytoja, užtikrinanti saugų ir efektyvų oro navigacijos paslaugų teikimą Lietuvos oro erdve skrendantiems orlaiviams. 2019 m. pirmą pusmetį „Oro navigacijos“ specialistai Lietuvos oro erdvėje aptarnavo 126,3 tūkst. skrydžių – beveik tiek pat, kiek 2018 m. tuo pačiu metu (126,4 tūkst. skrydžių). Tris ketvirtadalius visų aptarnautų skrydžių (sudarė tranzitiniai skrydžiai, kai lėktuvai Lietuvos oro erdvę kirto tranzitu. 2019 m. pirmąjį pusmetį tranzitu Lietuvos Respublikos oro erdve dažniausiai skrido orlaiviai tarp Rusijos sostinės ir kitų šios šalies miestų bei Rusijos sostinės ir didžiausių Vakarų Europos oro uostų.

Populiariausios tranzitinių skrydžių kryptys buvo Paryžius – Maskva, Maskva – Kaliningradas, Maskva – Frankfurtas, Sankt Peterburgas – Kaliningradas, Helsinkis – Miunchenas, Šanchajus – Frankfurtas, Maskva – Berlynas. Nuo 2012 m. „Oro navigacija“ priklauso Baltijos funkciniam oro erdvės blokui (Baltijos FOEB), o nuo 2017 m. yra Europos tarptautinio technologijų aljanso ITEC narė. „Oro navigacija“ visas sąnaudas visiškai padengia iš savo pagrindinės veiklos – oro navigacijos paslaugų teikimo – pajamų ir nėra išlaikoma iš valstybės biudžeto.