Pakalbėti apie karjeros posūkius su Vainiumi susitikome trumpų atostogų metu, jam pabaigus aviacijos teorinių mokymų kursą ir ruošiantis skraidymo praktiniams mokymams, rašoma pranešime žiniasklaidai.
– Vainiau, ar galėtum papasakoti, kaip ir kada aviacija atsirado Tavo gyvenime?
– Aviacijos sritis man visada atrodė labai patraukliai, bet aviacija Lietuvoje, man atrodė lyg kažkoks nerealus dalykas, o tuo labiau – aviacijos studijos, neišvykstant mokytis į užsienį. Ši profesija atrodė įdomi ir atsakinga. Pilotas visuomet atrodė autoritetas, rimtas profesionalas. Neslėpsiu ir to, kad sužinojus, kiek uždirba pilotai, jų alga taip pat pasirodė patraukli. Savo svajonės tapti pilotu niekam neatskleidžiau, nes tada man tai atrodė tiesiog neįmanoma. Tad, baigęs mokyklą, pasirinkau kitą profesinį kelią. Tuo metu, kai jau buvau baigęs studijas ir dirbau kitoje srityje, visai netyčia vieną dieną socialiniuose tinkluose pamačiau pranešimą, kad piloto profesiją galima įgyti ir Lietuvoje. Po šio pranešimo mintys apie piloto karjerą aviacijoje vėl grįžo.
– Paminėjai darbą kitoje srityje. Ar galėtum papasakoti, kaip atrodė tavo gyvenimas iki aviacijos?
– Kaip jau minėjau, idėja tapti pilotu atrodė nereali ir nepasiekiama. Atidėjau šią svajonę į šalį ir baigęs mokyklą pasirinkau „žemiškesnę“ sritį – įstojau į Lietuvos sveikatos medicinos universitetą, kur baigiau burnos higienos studijas. Po studijų teko kurį laiką padirbėti pagal įgytą specialybę burnos higienistu ir chirurgo asistentu.
Kaip tik tuo metu netikėtai socialiniame tinkle pastebėtas pranešimas ir apvertė mano gyvenimą aukštyn kojomis. Pastebėjęs pranešimą feisbuke apie naują mokymų programą ir atsiradusias galimybes įgyti piloto profesiją Lietuvoje, susidomėjau. Man patiko ne tik tai, kad studijos vyksta čia pat Lietuvoje ir nereiks keliauti ilgam laikui kažkur toli nuo namų, o mokysiuosi tarptautinėje aplinkoje aviacijos akademijoje. Be to, atsirado finansinis studijų sprendimas, kurį siūlo „Tapk pilotu“, nes mokslai, iš tiesų, nėra pigūs. Tada galvojau: „Kodėl gi nepabandžius pasivaikyti vaikystės svajonę? Gal pavyks. O jei nepavyks, bent jau būsiu pabandęs.“ Nenorėjau sėdėti vietoje ir nusprendžiau nueiti į atranką. Žinojau, kad nepabandęs tiesiog gailėčiausi to ateityje. Be to, jau turėjau darbą, tad nejaučiau rizikos dėl savo ateities.
– Kaip į Tavo norą keisti karjeros kryptį ir sprendimą rinktis piloto profesiją reagavo tavo artimieji – šeima, draugai?
– Šeimos nariai labai nustebo, nes niekada anksčiau garsiai apie savo norą tapti pilotu nesu jiems pasakojęs. Šią svajonę laikiau giliai savyje ir nebuvau rimtai nusiteikęs jos siekti. Pirma tėvų reakcija buvo labai skeptiška, matyt pagalvojo, kad išprotėjau. Jie vertino tai, kad jau turėjau nusistovėjusį gyvenimą – baigiau studijas ir turėjau stabilų darbą visų vertinamoje medicinos srityje. Galbūt iš pat pradžių viskas atrodė labai nerealu, tačiau pakalbėjome ir praėjus šiek tiek laiko, jie su šia mintimi tiesiog susigyveno ir dabar mane labai palaiko.
Kalbant apie draugų reakciją, pastaroji buvo net skeptiškesnė nei tėvų. Jie stebėjosi ir klausė, kas man nepatinka odontologijoje, kad sugalvojau tapti pilotu, juk tai, ką tuo metu veikiau, buvo visai nesusiję su aviacija. Buvo teigiančių, kad man nepavyks. Tačiau, kai įveikiau studijų atranką, vėl visus nustebinau. O dabar jaučiu visų palaikymą.
– Susidūrei su neigiama artimųjų reakcija, o kaip reaguoja nauji pažįstami, kai papasakoji, jog esi būsimasis pilotas?
– Paprastai žmonės nustemba. Pastebėjau tokį stereotipą – visiems atrodo, kad piloto profesija yra tolima ir nepasiekiama, ypač lietuviams. Tokios nuomonės ir aš pats kažkada laikiausi. Tačiau paprastai daugiausia sulaukiu pozityvių reakcijų.
– Ar pastebėjai daugiau stereotipų ir mitų apie savo profesiją?
– Tikrai taip. Pavyzdžiui, daugelis žino, kad piloto sveikata turi būti gera, ypač regėjimas turi būti idealus. Nesutikčiau su šiuo teiginiu. Piloto regėjimas turi būti geras, tačiau jis gali būti koreguojamas akiniais ar lęšiais, kad pasiektų tą vadinamą idealų lygį. Sveikatos reikalavimai nėra tokie nerealiai aukšti kaip žmonės idealizuoja. Neturint kokių nors įsisenėjusių sveikatos problemų, chroniškų ligų, jei jautiesi gerai, problemų norint įveikti sveikatos patikrą, neturėtų kilti.
– Anksčiau studijavai ir dirbai medicinos srityje. Ar galėtum atskleisti, kas buvo sunku, pradėjus piloto studijas? O kas pasirodė lengviau nei tikėjaisi?
– Tiek sritys, tiek ir pačios studijos skiriasi. Pati pradžia gal kiek sunkoka buvo, teko pakeisti mokymosi įpročius. Didžiausias skirtumas buvo tas, kad pradėjau mokytis anglų kalba, susidūriau su naujais terminais ir sąvokomis, kasdien gavau daug man absoliučiai naujos informacijos. Laikui bėgant pripratau tiek prie mokymosi tempo, tiek ir prie gaunamų žinių apimties.
– Ar teko pritaikyti ankstesnėse studijose įgytas žinias ir patirtį?
– Abi sritys – visiškai skirtingos, tad pritaikyti odontologijos žinias aviacijoje būtų nemenkas iššūkis. Pravertė anksčiau susiformavę mokymosi įpročiai, nes ir odontologijoje tekdavo nemažai paplušėti, ruošiantis egzaminams. Iš esmės, pritaikiau savo mokymosi strategiją.
– Ar galėtum atskleisti, kokia tavo minėta mokymosi strategija?
– Mano mokymosi strategija labai paprasta. Svarbiausia – laiko planavimas. Tiesiog svarbu susidėlioti planą ir susistyguoti savo laiką. Jei ne užsirašyti, tai bent jau savo mintyse susidėlioti dienotvarkę ir jos laikytis. Svarbus ne tik laikas, kurį praleidžiu paskaitose ar besimokant savarankiškai, bet ir poilsio laikas. Jei turi planą ir jo laikaisi, tai ir suspėsi pasidaryti viską, ką suplanavai, o kai viską darai padrikai, tai ir nespėji nieko.
– Tavo skraidymo praktika šiuo metu dar tik prasideda. Gal jau žinai, kokio tipo orlaiviu norėtum skraidyti ateityje?
– Mane labiau traukia „Airbus“ lėktuvai. Pabaigęs studijas, norėčiau skraidyti populiariuoju siauro fiuzeliažo „Airbus A320” orlaiviu. Nors didieji metaliniai paukščiai traukia visų dėmesį ir jais skraidyti būtų smagu, tačiau man asmeniškai labiau patinka trumpesni skrydžiai ir mažesni orlaiviai. Štai naujasis didysis „Airbus A350” man irgi atrodo labai patraukliai, nors jis yra plataus fiuzeliažo. Tai galbūt vieną dieną teks skristi ir juo. Niekada nesakyk niekada.
– Kaip įsivaizduoji save po 10 metų?
– Po dešimtmečio vis dar matau save aviacijoje ir darysiu tai, dėl ko noriu tapti pilotu – skraidyti. Manau, kad 10 metų yra pakankamas laiko tarpas įsitvirtinti oro linijose ir sukaupti pakankamai skrydžio patirties, kad pakilčiau karjeros laipteliais aukštyn iki kapitono pozicijos. Kalbant apie oro linijas, tai visad domina tokios didelės ir stiprios oro linijos kaip „Qatar Airways“ arba „Emirates“. O žvelgiant iš geografinės perspektyvos, norėčiau skraidyti Europoje – ne tik arčiau namų, bet ir populiaresniais trumpais skrydžiais, kuriuos mėgstu.
