„Skęstantys žmonės tyli. Sykį teko gelbėti vaiką, kuris skendo mažiau nei pusmetrio atstumu nuo grupės suaugusiųjų, tačiau nė vienas iš jų nepastebėjo, kad vaiko galva buvo panirusi po vandeniu ir jis vargiai begalėjo kapanotis“, – pasakojo gelbėjimo tarnybos darbuotojas.

Tikra tiesa, kad skęstant fiziškai beveik neįmanom imti šauktis pagalbos, mat norint sušukti būtina įkvėpti oro. Dažniausiai net rankomis mojuoti nepavyksta, nes jos instinktyviai priglaudžiamos prie šonų, kad būtų lengviau išnirti.

Palangos paplūdimio gelbetojai
Foto: DELFI / Erikas Skardžius

„Įmonės politika, pagal kurią naudotojai turi kas 90 dienų pasikeisti slaptažodžius, nė kiek neprisideda prie sistemos saugumo užtikrinimo. Tiesa ta, kad dėl šio reikalavimo saugumas tik mažėja“, – teigia IT skyriaus darbuotojas.

Iš dalies taip ir yra. Viena vertus, dėl būtinybės pasikeisti slaptažodžius žmonės turi daug negaišdami sugalvoti naujus, todėl tik pakeičia kelis senojo slaptažodžio simbolius. Nuo programišių toks veiksmas, žinoma, apsaugo, bet, kita vertus, kas kartą sukuriant unikalų slaptažodį ir reguliariai jį keičiant, gali iškilti grėsmė duomenims.

***
„Daugelis žmonių nesugeba suprasti, kai kas nors meluoja. Melą jie atpažįsta tik 50 proc. atvejų, taigi, tikimybė išties maža. Gal kiek dažniau pavyksta suprasti, kai meluoja artimas, gerai pažįstamas žmogus, bet ir tai ne visada. Paradoksalu, tačiau patys žmonės mano iškart suprantantys, kai kas nors meluoja. Jie, deja, klysta“, – dalijasi patirtimi psichologas.

Šią tiesą patvirtina ir vienas mokslininkų atliktas eksperimentas, kurio metu dalyvių buvo paprašyta nurodyti, ar žmogus meluoja. Tik 54 proc. atvejų jų spėjimai buvo teisingi.

***
„Jei esate brunetė, platinine blondine po vienos procedūros tikrai netapsite. Kirpykloje turėsite apsilankyti net kelis kartus, be to, devyniais atvejais iš dešimties plaukai taps nepataisomai išdžiovinti. Žinokite, kad Kim Kardashian virsta blondine tik užsidėjusi peruką“, – aiškina kirpėja.

Tai iš dalies tiesa. Kuo tamsesni plaukai, tuo intensyviau tenka juos blukinti, norint visiškai nušviesinti, be to, tai neįvykta per kartą, o tarp procedūrų turi praeiti užtektinai laiko (bent pora savaičių), kitaip kyla rizika pažeisti plaukus. Tik paisant visų atsargumo priemonių, galop galbūt pavyks pasidžiaugti puikiomis šviesiomis garbanomis. Blukinimo procedūrų skaičių paprastai lemia konkrečių plaukų savybės: jei plaukai beveik juodi, norint tapti blondine gali prireikti ir dešimties vizitų pas kirpėją.

***
„Kavinės daugiau išleidžia pienui, o ne kavai“, – sako vienas kavinės darbuotojas.
Šis teiginys iš dalies teisingas. Svarbiausi reikmenys iš tiesų yra popieriniai puodeliai. Tai jie paprastai kainuoja daugiau nei kavos pupelės. Pieno kaina dažnai nedaug skiriasi nuo kavos kainos, nors tai, aišku, priklauso nuo kavos rūšies.

***
„Spausdintuve naudojami dažai – tai ne kas kita, kaip ant popieriaus išlietas plastikas“, – teigia inžinierius.

Taip ir yra. Spausdintuvams skirtus dažus sudaro polimerų junginiai, taip pat spalvą suteikiantys ir magnetiniai komponentai, todėl sausi dažai iš tiesų kelia pavojų sveikatai, ypač jei tenka jų įkvėpti.

***
„Vėžinėmis galinčių tapti ląstelių organizme atsiranda kasdien, tačiau imuninė sistema geba efektyviai su jomis kovoti, todėl mes gyvename nejusdami, kad vyktų kas nors pavojingo“, – teigia onkologinių ligų specialistas.

Tai tikra tiesa. Žmogaus organizme kasdien susiformuoja nepamatuojama gausybė naujų ląstelių. Kai kurios iš jų – potencialiai pavojingos ir, jei nebūtų tuojau pat nužudomos, galėtų duoti pradžią piktybiniam navikui. Laimei, imuninė sistema geba jas identifikuoti ir pašalinti.

***
„Vargu ar pavyktų surasti idealiai veikiantį orlaivį. Visi lėktuvai turi kokių nors techninių nesklandumų, tik jie nėra tokie rimti, kad keltų grėsmę skrydžio saugumui“, – atkleidė pilotas.

Gali būti, kad tai tiesa. Buvę oro transporto bendrovių darbuotojai tvirtina, kad techninių trikčių esama bemaž visų lėktuvų sistemose. Tik tai nereiškia, kad visos jos vienodai rimtos. Lėktuvui, kurio gedimai kelia pagrįstą riziką, tikrai nebus duotas startas pakilti nuo žemės.
***
„Daugelis žolelių pagrindu pagamintų papildų sukelia kokių nors pašalinių reakcijų, kai yra vartojami kartu su kitais vaistais, todėl tiesiog privalote suminėti gydytojui visus papildus, kuriuos konkrečiu metu vartojate“, – nurodo gydytojas.

Tikrai taip. Tiesa ta, kad žolelės ir šiaip gali pakenkti, jei jų poveikis nepriimtinas jūsų organizmui, todėl prieš pradėdami jas vartoti, būtinai pasitarkite su gydytoju. Daugelyje augalų yra nuodingų junkinių. Vartojami mažomis dozėmis jie gali duoti naudos, tačiau perdozavus galima prisidaryti rimtos žalos.

***
„Neurodegeneracinės ligos, pvz., Alzheimerio, Parkinsono ir kt., prasideda gerokai anksčiau nei pasireiškia pirmieji simptomai. Nebūna taip, kad nubundi vieną rytą jau akivaizdžiai sirgdamas Alzheimerio liga. Faktiniai duomenys rodo, kad liga gali reikštis net 10–15 metų iki pirmųjų simptomų išryškėjimo. Remiantis kai kuriais tyrimais, pakitimų pavyksta užfiksuoti 20 metų anksčiau nei atsiranda atminties problemų. Tai pasakytina apie visas neurodegeneracines ligas“, – teigia neurologas.

Kaip tik taip ir yra. Sunkumų atpažįstant ankstyvuosius demencijų simptomus paprastai kyla todėl, kad jie painiojami su žmogaus charakterio pokyčiais.