„Ne viena ūkio šaka itin priklauso nuo sezoniškumo, – sako specialistų paieškos portalo CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė. – Štai žemės ūkyje pagrindiniai darbai dirbami būtent vasarą, statybų sektoriuje taipogi pats darbymetis būtent dabar. Tačiau Darbo kodeksas jokių išimčių nenumato. Bet kuris dirbantis lietuvis turi teisę imti atostogas kada pageidauja ir pirmoji atostogų dalis turi būti ne trumpesnė kaip 10 darbo dienų."
Tačiau, kaip paaiškėjo portalui CVMarket.lt apklausus Lietuvos dirbančiuosius, Darbo kodekso nuostatos ir realus gyvenimas sutampa ne visuomet, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kai aplinkybės spaudžia
Įmonėms surasti darbuotojų vasarai, kurie pavaduos atostogaujančius ar padės susitvarkyti su išaugusiais klientų srautais, kiekvienais metais tampa vis sunkiau. Studentų, paprastai dirbančių tokius darbus, mažėja. Be to, ne vieną jų iš Lietuvos išvilioja sezoniniai darbai užsienyje. Taipogi aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų studentais ir laikinais dirbančiaisiais norėdamas nepakeisi.
Vietiniams darbdaviams tenka verstis per galvą: taip paskirstyti darbo krūvį, kad vasaros darbuotojų poreikis būtų kuo mažesnis arba tartis su esamais darbuotojais, kad per patį sezono įkarštį jie būtų darbo vietose, o ne kur nors prie jūros. Bent jau gerai tai, kad dabar turime galimybes į šiltus kraštus nuvykti nebūtinai vasarą.
Kaip paaiškėjo iš apklausos, 28,3 proc. Lietuvos įmonių darbuotojų nurodė, kad iš darbdavio pusės patiria tam tikrų suvaržymų dėl atostogų. Kas dvidešimtas (5,7 proc.) teigė, kad negali atostogauti kiek leidžia Darbo kodeksas, t. y. ne mažiau kaip 10 darbo dienų vienu kartu. Kas dvyliktas (8,6 proc.) skundėsi, kad priverstas imti atostogų tik tuomet, kai neprieštarauja darbdavys.
Paprastai tai reiškia, kad užginta atostogauti vasaros mėnesiais, kuomet ne vienai įmonei pats darbymetis (pavyzdžiui, statybininkams, kavinėms, viešbučiams ir pan.) O 11,5 proc. minėjo, kad turi atsižvelgti į darbdavio norus ir dėl atostogų trukmės, ir dėl atostogų meto. Atsirado ir tokių, kurie pareiškė, kad jų pailsėti darbdavys išvis neišleidžia. Taip teigė 2,6 proc. apklaustųjų. Netikėta, bet taip teigiančių buvo daugiau tarp tų darbuotojų, kuriems 30 metų ir mažiau.
Kiek atostogų kaip tik?
Dar 1,5 proc. informavo, kad atostogauja kartu su visais darbuotojais, mat dėl įmonės specifikos darbai stabdomi vienu metu visoje įmonėje. Net 5,6 proc. respondentų negalėjo atsakyti dėl atostogų, nes pasirodė, kad jie išvis neatostogauja. Tokių asmenų kur kas daugiau buvo tarp trisdešimtmečių ir jaunesnių. Paprastai neatostogaujantys aiškina, kad puikiai pailsi savaitgaliais ar ilgųjų savaitgalių metu.
Tiesa, psichologai rekomenduoja, kad atostogos turėtų trukti ne mažiau 10 dienų. Tik po tiek laiko žmogus atsijungia nuo darbo rūpesčių ir tikrai pailsi. Beje, pernai metais CVMarket.lt paklausus apie optimalias atostogas beveik trečdalis (31,8 proc.) dirbančiųjų Lietuvoje minėjo, kad tinkamai atsijungia nuo darbo per ne mažiau kaip dvi savaites. Pilnai pailsintys per savaitę teigė 21,8 proc. dirbančiųjų.
Tačiau Lietuvoje esama ir darbdavių, kurie į darbuotojų poilsį žiūri tikrai rimtai ir netgi plačiau nei Darbo kodeksas. Net kas penktas (22,6 proc.) dirbantysis gyrėsi, kad atostogų klausimu jo šefas dar lankstesnis nei darbo santykius reguliuojantis įstatymas. O 41,9 proc. apklaustųjų teigė, kad jų įmonėje atostogos skiriamos griežtai pagal Darbo kodekso nuostatas. Įdomu, kad moterys savo darbdavius taip vertino dažniau nei darbuotojai vyrai.
Pagal naująjį Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą dirbantiesiems Lietuvos įmonėse ir organizacijose priklauso mažiausiai 20 darbo dienų atostogų. Pirmoji atostogų dalis negali būti trumpesnė nei 10 darbo dienų.
