„Šiandien darbo rinka yra kupina tobulo darbo pasiūlymų, tuo pat metu reikalaujama, kad darbuotojai būtų nepailstantys superherojai, nuolat ieškantys naujų iššūkių. Tokie nerealistiški lūkesčiai kelia itin daug su darbu susijusios įtampos, skatina nuovargį ir perdegimą. Mes norime keisti šį standartą, todėl pradedame diskusiją apie normalų darbą: gerus, sveikus, ilgalaikius, partneryste paremtus darbdavio ir darbuotojo santykius“, – teigia Jurgita Banytė, draudimo bendrovės „If“ Žmogiškųjų išteklių departamento vadovė Lietuvoje.
Daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių dirbančių respondentų yra įsitikinę, jog geras vadovas privalo gerbti komandos narius. Nors pagarbos tikisi darbuotojai visose trijose šalyse, kiti kriterijai normaliam vadovui skiriasi. Antroje vietoje lietuviai ir latviai rinkosi vadovų gebėjimą vertinti ir pripažinti darbuotojus, estai – vadovų kompetenciją. Estams darbuotojų vertinimas yra trečia svarbiausia gero vadovo savybė, o lietuviai ir latviai kompetenciją paliko tik ketvirtoje vietoje.
Lietuviams taip pat labai svarbu, kad vadovas gebėtų išgirsti kitų nuomones, prisiimti atsakomybę ir būti atviras naujovėms.
„Įprastai tokiose apklausose žmonės mini tai, ko jiems labiausiai trūksta. Tai, jog Lietuvoje darbuotojai dažniausiai minėjo pagarbą ir įvertinimą, yra akivaizdus įrodymas, kad šiose srityse dar tikrai turime kur tobulėti“, – sako tyrimą atlikusio „KOG“ instituto ekspertė Agnė Ambrazevičienė.
Lietuviams ir kaimynams latviams labai svarbi normalaus vadovo savybė yra teisingumas – ją paminėjo daugiau nei 40 proc. apklaustųjų. Estijoje tai rūpi vos 19 proc. darbuotojų. Panašią situaciją tyrimas atskleidė ir apie stiprią lyderystę – jos reikia daugiau nei trečdaliui lietuvių, taip pat latvių. Tik 19 proc. estų nori stiprių lyderių vadovaujančiose pozicijose.
Įdomu tai, jog mums, palyginti su kaimynais, visai nesvarbus vadovo humoro jausmas ir gera nuotaika – šias savybes paminėjo vos 17 proc. darbuotojų Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje skaičiai viršija 30 proc.
Draudimo bendrovė Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko, siekdama išsiaiškinti, kokias sąlygas dirbantys asmenys laiko normaliomis. Visuomenės nuomonės tyrime dalyvavo 1505 dirbančių žmonių nuo 18 iki 60 metų, gyvenančių Vilniuje, Rygoje ir Taline.
