„Naktį ligoninėse įvyksta net du trečdaliai nepageidaujamų įvykių. Pavojingiausios pacientui naktinio darbo valandos – nuo vidurnakčio iki 6 val. ryto, ypač 2–4 val. nakties“, – teigia Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. Vinsas Janušonis.
Tenka išgirsti įvairių su naktiniu medikų darbu susijusių mitų. Pavyzdžiui, kad naktimis dirbantys slaugytojai ar gydytojai, ypač rajonų ligoninėse, ateina į darbą pamiegoti, turi įvairių meilės nuotykių, naktimis operacijos, procedūros ir kiti paskyrimai atliekami atmestinai, nes nėra kontrolės. Taip pat yra manančiųjų, kad naktį kompetencija nebūtina, todėl dirba silpniausi gydytojai, kad naktinis darbas skiriamas kaip nuobauda ir t. t.
Anot prof. V. Janušonio, visos šios kalbos – netiesa. „Naktį į ligonines skubos tvarka patenka iki 70 proc. pacientų, o dirba vos 6 proc. gydytojų, todėl miegoti ar užsiimti kita veikla dažniausiai nėra kada. Lietuvoje naktį slaugytojai prižiūri iki 20 pacientų, bet mūsų situacija dar nėra tokia sudėtinga kaip, tarkime, Didžiojoje Britanijoje, kur vienas slaugytojas naktį prižiūri iki 65–70 pacientų“, – sako vyriausiasis gydytojas. Tačiau pripažįsta, kad naktį, kai dirba mažiau medikų, galbūt ne visi pacientai sulaukia taip greitai arba tiek dėmesio, kiek norėtų, taip pat tuo metu netaikomos itin sudėtingos technologijos, pasitaiko daugiau klaidų.
Prieš kelerius metus prof. V. Janušonis atliko tyrimą, kurio metu buvo apklausta daugiau nei 400 naktį dirbančių medikų iš šešių daugiaprofilinių Lietuvos ligoninių. Daugelis jų teigia, kad darbas naktį ne mažiau sudėtingas nei dieną, todėl darbuotojų kompetencija turėtų būti tokia pat ar net didesnė. Kad dirbti naktinį darbą reikia didesnės kompetencijos, mano beveik 40 proc. gydytojų ir 25 proc. slaugytojų. Profesorius taip pat tikina, kad dirbti šventinėmis naktimis, kai sulaukiama daugiau pacientų, stengiamasi skirti labiau patyrusius medikus.
Dauguma medikų mano, kad darbo naktį ir dieną negalima tapatinti. Daugiau nei 60 proc. medikų teigia, kad dirbdami naktį jaučia didesnę darbinę įtampą, stresą. Kitos juos kamuojančios problemos: normalaus paros ritmo sutrikimas, nepalanki aplinka (pavyzdžiui, prastesnis apšvietimas), neigiamas poveikis sveikatai, santykiams šeimoje – Lietuvoje dėl naktinio darbo šeimoje problemų turi trečdalis medikų. Kaip rodo tyrimo duomenys, gydytojai jautresni darbui naktį nei slaugytojai: dėl tokio darbo jiems dažniau sutrinka cirkadinis ritmas, du kartus dažniau nei slaugytojams kyla problemų šeimoje, jie taip pat teigia patiriantys didesnę įtampą.
Itin prieštaringos ir maždaug per pusę pasidalija mokslininkų nuomonės dėl naktinio darbo sukeliamų ligų. Yra manančiųjų, kad naktinis darbas turi įtakos susirgti išemine širdies ir kitomis širdies ligoms, krūties, storosios žarnos vėžiu, afektiniais susirgimais, diabetu, hipertenzija, plaučių ligomis, atsirasti nėštumo patologijoms. Kiti mano, kad šias ligas dažniau lemia gyvenimo būdas ir rizikos veiksniai, o ne naktinis darbas, tačiau neatmetama, kad dirbant naktinį darbą ilgesnį laiką, rizika susirgti tam tikromis ligomis galimai didesnė. Kai kurias ligas, pavyzdžiui, išeminę širdies ligą, sukelia persivalgymas, nejudrumas, nesaikingas rūkymas, kava ir kiti stimuliatoriai, alkoholio vartojimas. Lietuvoje įvairius stimuliatorius dirbdami naktį vartoja daugiau kaip pusę medikų, dar ketvirtadalis tai daro kartais.
Naktį dirbantys medikai dažniau susiduria su kritinėmis situacijomis, greitai besikeičiančia pacientų sveikatos būkle, dažnesnėmis mirtimis – du trečdaliai pacientų miršta naktį. Gydytojams tenka didesnė atsakomybė – turi greičiau, nepasitarę su kolegomis priimti sprendimus, nuo kurių priklauso pacientų sveikata ar net gyvybė.
Naktį dažniau kyla pavojus ir patiems medikams. „Pavyzdžiui, kartą vienas pacientas gydytoją kalino kabinete 4 valandas, o kitą sykį operacinėje įkaite buvo paimta slaugytoja“, – prisimena prof. V. Janušonis.
Trečdalis medikų mano, kad naktinis darbas gali būti rimta priežastis keisti darbo vietą. Anot Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo, daugelyje užsienio valstybių medikai patys gali pasirinkti, ar dirbti naktį, ir už šį darbą daugiau nemokama. Lietuvoje galimybės rinktis nėra, bet už naktinį darbą mokamas 50 proc. didesnis atlyginimas.
Jei būtų galimybė rinktis, Lietuvoje vos 3,6 proc. gydytojų ir 36 proc. slaugytojų rinktųsi arba galbūt rinktųsi naktinį darbą. Kai kuriems medikams toks darbas labiau patinka dėl įvairių priežasčių. Viena pagrindinių – papildomas apmokėjimas. Taip pat naktį jie gali susitelkti į pacientų priežiūrą, mažiau dėmesio skiriant papildomoms funkcijoms. Kai kurie medikai, priešingai nei didelė dalis jų kolegų, teigia naktį patiriantys mažiau streso, teigiamai vertina tai, kad gali savarankiškai greičiau priimti sprendimus, turi laisvo laiko kitą dieną, išvengia transporto spūsčių pakeliui į darbą ir t. t.
„Naktį dirbantiems medikams miegoti negalima, tačiau, kaip teigia mokslininkai, reikėtų leisti jiems nusnūsti. Pasnaudus 10–15 min., darbingumas labai padidėja“, – kalba vyriausiasis gydytojas. Jo teigimu, kad po naktinio darbo atsistatytų fizinė ir psichikos būklė, minimalus paros miego laikas – 4 val., bet anaiptol ne visiems tiek pakanka. Maždaug pusei medikų reikia 6–7 val., šiek tiek daugiau nei trečdaliui – 8 val. ir daugiau, tik nedidelei daliai pakanka 4–5 val. miego.
Daugelyje pasaulio ligoninių medikai dirba 12–24 val. pamainomis su laisvu laiku po pamainos. Lietuvoje dažniausiai dirbama 12 val. pamainomis, dirbti 24 val. leidžiama tik budintiems gydytojams.
Skaičiuojama, kad naktimis dirba daugiau kaip 5 proc. žmonių, dirbančių visu etatu skirtingose srityse. Nustatyta, kad 19 val. darbe be miego pakeičia pažintinius pojūčius panašiai kaip 0,5 promilės alkoholio kraujyje, 24 val. – kaip 1 promilė.
