1. Užsibrėžkite tarpinius tikslus.

Kad neprarastumėte motyvacijos ir galbūt ją pakurstytumėte, suskirstykite didesnius projektus į mažesnius žingsnius. Panagrinėjus, kaip žmonėms sekėsi mesti svorį, bėgti varžybose ir surinkti nemokamam bilietui reikalingų dažnai skraidančio keleivio mylių, išaiškėjo, kad žmonių motyvacija buvo stipri pradedant ir baigiant įgyvendinti savo sumanymą, bet apie vidurį užstrigdavo. Pavyzdžiui, asmenys, kurie siekė sukaupti 25 000 mylių, noriau tai darė turėdami 4 000 arba 21 000. Tačiau surinkus 12 000 kruopštumas ėmė šlubuoti. Vienas sprendimų – pasistengti kitaip vertinti viduriuką.

Užuot galvoję apie visus 25 000 mylių, užsibrėžkite tarpinį tikslą − pasiekti 15 000 mylių – ir į jį sutelkite dėmesį. Bėgdami (tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme) negalvokite, kiek liko iki finišo, o sutelkite pastangas į tai, kaip pasiekti kitą mylių padalą.

Foto: Shutterstock

2. Viešai įsipareigokite siekti tarpinių tikslų.

Užsibrėžę tarpinius tikslus, pasitelkite viešo įsipareigojimo galią. Tikimybė, kad laikysimės savo tikslo, daug didesnė, kai yra kiti, kuriems esame atsakingi. Vienas iš būdų įveikti nuosmukį yra pasakyti kitam žmogui, kaip ir kada jūs ką nors padarysite. Tarkime, įpusėjote rašyti disertaciją, o gal kuriate mokymo programos turinį arba savo organizacijos strateginį planą. Parašykite tviterio pranešimą arba paskelbkite feisbuke, kad dabar rašomą skyrių pabaigsite iki tam tikros datos. Paprašykite, kad jūsų sekėjai patikrintų, kai ateis toji diena. Kai tiek žmonių tikėsis, kad jums pavyks, norėsis išvengti viešos gėdos, kad nepasiekėte tarpinio tikslo.

Foto: Shutterstock

3. Sustokite sakinio viduryje.

Ernestas Hemingway’us per savo gyvenimą išleido penkiolika knygų, o vieną iš jo produktyvaus darbo gudrybių pritaikau ir aš (netgi rašydamas šią knygą). Rašytojas dažnai darbą nutraukdavo ne skyriaus ar pastraipos gale, bet sakinio viduryje. Šis nepabaigtumo jausmas įžiebdavo pusiaukelės kibirkštį, kuri kitą dieną suteikdavo impulsą išsyk imtis nutrūkusios minties. Viena priežasčių, dėl kurių šis Hemingway’aus būdas pasiteisina, yra vadinamasis Zeigarnik, arba nebaigto veiksmo, efektas, t. y. mūsų polinkis nebaigtas užduotis įsiminti geriau, negu baigtas.2 Pasiekę projekto pusiaukelę, pamėginkite sustoti vidury pradėtos užduoties, aiškiai žinodami, koks bus kitas žingsnis. Tai gali pakurstyti kasdien jums reikalingą motyvaciją.

Foto: Shutterstock

4. Nenutraukite grandinės.

Amerikoje populiarių TV komiškų serialų aktorius, scenaristas ir režisierius Jerry Seinfeldas rašymą pavertė kasdieniu įpročiu. Rašo ne tik tomis dienomis, kai jaučia įkvėpimą, bet kiekvieną nelemtą dieną. Kad neužsimirštų, prieš akis turi visų 365 dienų kalendorių. Kiekvieną dieną, kai rašo, išbraukia dideliu raudonu kryželiu. „Po kelių dienų susiformuoja grandinė. Tiesiog nenumeskite, ką pradėjote, ir ta grandinė kiekvieną dieną ilgės. Džiaugsitės, ją matydami, ypač praėjus kelioms savaitėms. Dabar jūsų užduotis − jos nenutraukti.“ Įsivaizduokite, kad įkrintate į vidurio taško nuosmukį, bet paskui pakeliate akis ir pamatote trisdešimties, penkiasdešimties, šimto kryželių grandinę. Ir jūs, kaip Seinfeldas, pasitempsite.

Foto: Shutterstock

5. Įsivaizduokite bent vieną žmogų, kuriam padės jūsų darbas.

Sužinoję, kaip su vidurio nuosmukiu dorojosi Hemingway’us ir Seinfeldas, pakvieskime patirtimi pasidalyti Adamą Grantą, Pensilvanijos universiteto Vortono mokyklos profesorių ir knygų Originals (Originalai) bei Give and Take (Duoti ir imti) autorių. Susidūręs su sunkiomis užduotimis, jis save skatina keldamas klausimą, kas gera iš jo darbo bus kitiems žmonėms. Taigi nuosmukio dejonė: „Kaip man pajudėti pirmyn?“ virsta viltingu klausimu: „Ką gera tai duos?“ Jei jaučiatės įstrigę projekto pusiaukelėje, įsivaizduokite bent vieną žmogų, kuriam jūsų pastangos atneš naudos. Paskyrę savo rezultatą tam žmogui, lengviau atsidėsite darbui.

Foto: Organizacijos nuotr.