2018-ieji metai buvo kaip niekad dosnūs permainų vadovų postuose. Savo vadus pernai keitė tokios garsios įmonės kaip „Maxima grupė“, „Vilniaus prekyba“, „Orlen Lietuva“, „Vilniaus vandenys“, „Baltisches Haus“, „Norfos mažmena“, „Kauno energija“, „Lietuvos paštas“, „Lietuvos energija“, „Hanner“, „Vilniaus duona“, „Energijos skirstymo operatorius (ESO)“ ir dar daugelis kitų. O kai kurie iš didžiųjų savo laivo kapitoną įsigudrino pakeisti net kelis kartus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kodėl pasikeitė?
„Analizuodami sukauptus duomenis, vadovo pakeitimo priežasčių nevertinome, nors jų, kodėl keitėsi vienas ar kitas vadovas gali būti tikrai daug. Visų pirma, tai prasti įmonės rezultatai ar direktoriaus prasižengimai, pvz. korupcija, kas pasitaiko ypač valstybės kapitalo įmonėse. Antra, įmonės perėjimas į kitas rankas, kuomet nauji šeimininkai atsisako seno vadovo paslaugų. Trečia, kartų kaita, kai nutarusi pailsėti įmonės savininką-direktorių keičia samdytas asmuo, arba vietoje vadovo, išeinančio į pensiją, ateina naujas – jaunesnis", – sako UAB „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Bočkienė
Anot jos, pastaruoju metu šis procesas Lietuvos įmonėse itin įsibėgėjo. Be kita ko, pastebima ir tendencija, kad vyrus ne tik vidurinės grandies, bet ir aukščiausiuose vadovaujančiuose postuose vis aktyviau keičia moterys.
„Direktorius gali keistis ir dėl to, kad pats palieka savo darbą, pavyzdžiui, perviliotas į kitą įmonę, arba kai akcininkams prireikia tam tikrų ypatingų įmonės valdymo gabumų, pavyzdžiui, suvaldyti greitą augimą, imtis nepopuliarių reformų ar maksimaliai apkarpyti kompanijos išlaidas, atleisti darbuotojus. Atlikęs savo misiją, kompanijos vairą toks specialistas perleidžia kitokio stiliaus vadovui. Valstybinio kapitalo įmonėse vadovai keičiasi ir dėl įvesto maksimalaus kadencijų skaičiaus. Ši kaita itin padažnėjo pastaruoju metu“, – teigia A. Bočkienė.
Anot „SME Finance“ patarėjo ekonomikai Aleksandro Izgorodino, „šiuo metu Lietuvos verslas susiduria su labai specifiniais iššūkiais, kuriems įveikti reikalingi specifinio pobūdžio vadovai. Tai, savo ruožtu, turi įtakos ir vadovų kaitos tempams. Pirma – Lietuvos įmonės šiuo metu gyvena ne tik augančių pajamų, bet ir sparčiai kylančių sąnaudų nuotaikomis. Pavyzdžiui, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius penkerius metus bendrosios ir administracinės sąnaudos versle išaugo penktadaliu. Tad šiuo metu įmonių savininkai aktyviau ieško tokių vadovų, kurie geba efektyviai suvaldyti augančius įmonių kaštus.“
„Antras specifinis iššūkis verslui – kasdienių administracinių procesų bei (pramonės atveju), gamybos funkcijų automatizacijos aspektai. Spartus įmonių kaštų augimas ir darbo jėgos trūkumas pastaruoju metu labai padidino automatizacijos poreikį Lietuvos versle – o siekiant šiuos aspektus tinkamai integruoti, vėlgi reikalingi specifinio pobūdžio įmonių vadovai.
Trečias labai svarbus aspektas – pastaruoju metu gana stipriai pasikeitė Lietuvos įmonių eksporto plėtros strategija. Siekdamos įsitvirtinti užsienio rinkose, Lietuvos įmonės vis aktyviau investuoja užsienyje ir steigia padalinius. Pavyzdžiui, Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų apimtys per pastaruosius penkerius metus išaugo net 61 proc. Vėlgi, siekiant tinkamai įgyvendinti šiuos naujoviškus eksporto plėtros planus, dažnai reikalingi jaunesnės kartos vadovai,“ – mano „SME Finance“ ekspertas.
Kuriose veiklose pokyčių daugiausiai?
Kaip rodo „Registrų centro“ informacija, pernai naują direktorių, generalinį direktorių ar prezidentą įregistravo apie 9 proc. įmonių, kurių metinė apyvarta 2017-aisiais buvo 1 mln. eurų ar didesnė. Jei imsime įmonių veiklą, aktyviausia vadovų kaita fiksuota elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo sektoriuje, kur naują vairininką įgijo 18,7 proc. įmonių. Antroje vietoje pasiliko vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo kompanijos (18,4 proc.). Pastebėtina, kad šiuose sektoriuose dominuoja būtent valstybinio kapitalo įmonės, tad sprendimas dėl vadovo keitimo ne visuomet priklauso tik nuo prastų vadovavimo rezultatų.
Trečioje vietoje turime nekilnojamojo turto sektorių, kuriame dominuoja privataus kapitalo kompanijos. Net 18 proc. čia veikiančių įmonių 2018-aisiais išmainė seną savo „galvą“ į naują.
Profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriuje tokių įmonių būta 14,5 proc. Nemažai direktorių pasikeitė apgyvendinimo ir maitinimo įmonėse (11,5 proc.), iš jų viešbučiuose – 12,3 proc. Pramonėje įmonių, keitusių vadovą, buvo 9,3 proc. (iš jų tekstilėje – 10,2 proc., maisto produktų gamyboje – 9,5 proc.), statyboje – 7 proc., prekyboje – 7,3 proc., o transporto ir saugojimo sektoriuje – 7,2 proc. IT ir ryšių kompanijos vadovybę atnaujino kiek dažniau (7,6 proc. visų šio sektoriaus įmonių), finansų ir draudimo sektoriuje – 7,9 proc.
Įdomu, kad prieš aštuonerius metus analizuojant įmones, kurios tuomet turėjo 1 mln. litų ir didesnę apyvartą, nustatyta, kad daugiausia vadovų pakeitė viešbučių sektoriaus įmonės (14,3 proc.), šiek tiek nuo jų atsiliko finansinio tarpininkavimo kompanijos (12,5 proc.). Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sektoriuje 2010-aisiais naują valdžią gavo 11,7 proc. sektoriaus atstovų. Savo direktorius tuomet pakeitė 6,9 proc. statybos, 4,7 proc. prekybos, 4,2 proc. transporto sektorių kompanijų.
Kodėl didesnės?
„Gal kiek neįprastai atrodo, kad daugiausiai vadovą keitusių įmonių yra tarp turėjusių didžiausią – per 100 mln. eurų – apyvartą (17,7 proc. visų kompanijų), o mažiausia (7,7 proc.) – tarp 2017 m. gavusių tik 1-5 mln. eurų pajamas, – dėsto A. Bočkienė, – tokią iš pažiūros keistą situaciją paaiškinti nesunku. Mažesnėms įmonėms dažnai vadovauja patys savininkai, o didesnėse bendrovėse už vairo stovi samdytas direktorius.
Kaip teigia personalo specialistai, šiais laikais akcininkai samdomiems vadovams kelia vis didesnius reikalavimus ir greičiau ryžtasi juos pakeisti. Priedo, Lietuvoje jaučiamas aukščiausio lygio vadovų trūkumas, tad jie gan aktyviai migruoja iš vienos kompanijos į kitą. Pavyzdžiui, Dalius Misiūnas, po „Lietuvos energijos“ pakeitė jau ne vieną aukščiausią postą.“
Panašias tendencijas rodo ir įmonių rūšiavimas pagal personalą. Iš samdančių 250 ir daugiau darbuotojų vadovą 2018 m. keitė vos ne kas penkta (19,2 proc.), kai iš mažuose versluose su 1-9 darbuotojais pakeitusių bosą buvo tik 7,4 proc.
Įmonės „sveikata“ ir vadovo kaita
Kad įmonės „galvos“ keitimas turi tamprų ryšį su įmonės finansine „sveikata“ rodo ir vadovą keitusių įmonių statistika pagal kredito reitingą. Iš „žalią“ kreditingumo įvertinimą 2018 m. pradžioje turėjusių įmonių vadovą pakeitė 8,5 proc. Iš įmonių, kurioms degė „geltona“ (kas supaprastintai reikštų „būtinas didesnis atsargumas“) kapitoną keitė 11 proc., o iš kompanijos, kurioms degė „raudona“ („nerekomenduojama turėti verslo reikalų“) – pokyčius vadovybėje rodė 10,1 proc. Akivaizdu, kad įmonės akcininkai spendimus dėl vadovo stengiasi priimti, kol dar padėtis nėra itin prasta.
Dar akivaizdesnis buvo ryšys su vadovą keitusios įmonės skolomis Sodrai. Kadangi ši įstaiga turi didelių galių priverstinai išieškoti skolas į biudžetą, akivaizdu, kad šis rodiklis labiau veikia akcininkų sprendimą dėl vadovo pakeitimo. Iš 2018 m. pradžioje neturėjusių jokių skolų vadovą keitė 9,1 proc. kompanijų. Daugiausiai (25 proc.) išmainiusių vieną direktorių į kitą turėjo aštuntai skolų Sodrai klasei („augantys labai dideli įsiskolinimai“), priskirtos bendrovės, tačiau vadovą keitusių įmonių ima sparčiai gausėti jau nuo ketvirtos skolų klasės („Pastebimi epizodiniai įsiskolinimai “). Būtent nuo čia likusių be seno vadovo kompanijų dalis išaugo nuo 3,8 iki 15,5 proc.
Paradoksalu, tačiau išanalizavus Sodros teikiamus duomenis paaiškėjo, kad naują vadą įgijusios įmonės 2018-aisiais visiems darbuotojams mokėjo kiek didesnę vidutinę algą – 1103,58 Eur, kai visi milijono ir daugiau eurų apyvartą deklaravę verslo subjektai vidutiniškai deklaravo 1020,05 Eur „ant popieriaus“.
Įdomu pastebėti ir dar vieną faktą. Į direktorių vyrų vietą Lietuvos versle ateina vis daugiau vadovių moterų. Štai, kaip parodė vadovą keitusių įmonių analizė, jei moteris vadovavo kas penktai įmonei (21,5 proc.), tai po valdžios pasikeitimo gražiosios lyties atstovės vadovauja jau kas ketvirtai kompanijai (25,2 proc.).
