Mažesnį pasitikėjimą turintys žmonės dažniau dvejoja, abejoja, labiau bijo suklysti ir, kaip paradoksalu bebūtų, dėl to padaro tik daugiau klaidų. Jie atsisako įvairių progų, būdų, galimybių judėti į priekį, rečiau pasiekia savo tikslus ir susiduria su visa eile kitų iššūkių, apie kuriuos, turėdami aukštesnę savivertę, nė nesusimąstytų.

Visų pirma reikėtų suprasti, kad nėra nubrėžtos ribos, su kuria palyginus būtų galima žmogų vertinti kaip turintį pakankamai pasitikėjimo savimi arba jo visiškai stokojantį. Vieni žmonės stipriai pasitiki savimi – jie eina, daro, siekia, kuria, klysta, mokosi iš klaidų ir taip sparčiai juda į priekį.

Kiti pasitiki kiek silpniau, tai yra irgi juda į priekį, daro klaidas, dėl vienų išgyvena daugiau, dėl kitų mažiau, rizikuoja, kai rizika yra nedidelė; kai rizika yra didesnė, jie sustoja, dvejoja ir abejoja.

Moteris verkia
Foto: Shutterstock

Trečių pasitikėjimo savimi lygis yra žemas. Tokie žmonės nuolat abejoja savimi, tad dėl pačių paprasčiausių sprendimų klausia patarimų, bijodami suklysti jie atsisako rizikuoti. Šie žmonės nedrįsta išsikelti tikslų, nes nė nepabandę „žino“, kad tų tikslų nepasieks, ir susiduria su begale kitų vidinių baimių, problemų ir „blokų“.

Kalbant apie nepasitikėjimą savimi – yra situacijų, kai žmogus sau padėti gali pats. Yra ir tokių, kai, norint išjungti visas „programas“, susitvarkyti su baimėmis, kompleksais, neleidžiančiais nuosekliai judėti į priekį, prireikia profesionalo pagalbos.

Kodėl vieni žmonės savimi pasitiki labiau, o kitiems pasitikėjimo trūksta?

Viskas ateina iš vaikystės – iš šeimos, kurioje Jūs užaugote. Jeigu vaikystėje tėvai ar globėjai Jumis rūpinosi tinkamai, gebėjo teisingai išsakyti pastabas, priėmė Jus tokius, kokie esate, tuomet su Jūsų pasitikėjimu viskas turėtų būti gerai.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Net ir vėliau, mokykloje ar darbe susidūrę su sunkumais, Jūs turėtumėte juos pakankamai lengvai įveikti. Tačiau jeigu Jūsų tėvai ar globėjai buvo labai kritiški, kėlė neadekvačius reikalavimus ir reikalavo tik pačių geriausių rezultatų, nuolat Jus lygindavo su kitais, tuomet yra didelė tikimybė, kad su Jūsų pasitikėjimu yra bėdų – jis yra nestabilus.

Ką reiškia nestabilus pasitikėjimas?

Žmonės labai dažnai mano, kad pasitikėjimas arba yra, arba jo nėra. Iš tikrųjų yra šiek tiek kitaip – kiekvienas žmogus turi skirtingą pasitikėjimo savimi stabilumą. Kuo pasitikėjimas savimi yra stabilesnis, tuo daugiau sričių, kuriose žmogus pasitikės savo jėgomis, ir tuo mažiau sričių, kuriose jis savimi abejos.

Nesvarbu, koks pasitikėjimas yra šiuo metu, – jis gali būti ugdomas ir formuojamas. Nesvarbu, kaip Jūs dabar save vertinate ir kokiais save matote (pasitikėjimas savimi daro įtaką ir savęs matymui – žmogus, kuris savimi pasitiki, mato save teigiamoje, pozityvioje šviesoje, o savimi nepasitikintis vertina save per daug kritiškai) – visa tai galima pakeisti. Žinoma, tai nepasikeičia per vieną dieną ar savaitę.

Moteris
Foto: Shutterstock

Pirmasis žingsnis – jokios kritikos sau

Žemą pasitikėjimą savimi turintiems žmonėms pradėti reikėtų nuo suvokimo, jog bet kokia kritika, adresuojama sau, stabdo. Deja, tokie žmonės linkę perdėtai save kritikuoti – smerkti, bausti ir panašiai. Šitaip elgiasi galvodami, kad tokiu būdu labiau pasimokys iš savo klaidų, greičiau padarys tai, ką nori padaryti, sparčiau pasieks išsikeltus tikslus. Šie žmonės galvoja: „Aš privalau save kritikuoti, nes jeigu nekritikuoju, nesmerkiu, nebaudžiu, vadinasi, tai man nerūpi“. Toks galvojimas – viena dažniausiai pasitaikančių mąstymo klaidų.

Jeigu jaučiate, kad Jūsų pasitikėjimas savimi šiek tiek svyruoja ir galbūt yra žemesnis nei turėtų būti, kritikuoti save Jums griežtai draudžiama. Tai nepadeda, o atvirkščiai – trukdo judėti į priekį, atsisveikinti su vidinėmis baimėmis ir kompleksais. Čia gali kilti klausimas: „Jeigu aš nustosiu save kritikuoti, gal tuomet vėl ir vėl darysiu tas pačias klaidas ir iš jų nepasimokysiu?“. Ne, atvirkščiai – tik nustoję save perdėtai kritikuoti galėsite sklandžiau judėti į priekį. Tik tokiu atveju turėsite galimybę iš tiesų pasimokyti.

Foto: Shutterstock

Laikykitės kritikos „dietos“ – tris, keturias ar penkias savaites neišsakykite neigiamų pastabų sau. Nustokite save kritikuoti ir stebėkite, kaip jausitės. Jeigu Jūs tai darysite pakankamai atkakliai bei sąžiningai, greitai pastebėsite kaip į tas pačias situacijas, kurios anksčiau keldavo didžiulę įtampą, dabar reaguojate daug ramiau.

Antrasis žingsnis – liaukitės pataikavę

Nepataikaukite. Žmogus, kurio pasitikėjimas savo jėgomis yra nestabilus, labai dažnai perdėtai stengiasi visiems įtikti: juokiasi iš pokštų, kurie yra nejuokingi, stengiasi sakyti komplimentus, kuriais jis pats netiki ir parodyti susidomėjimą, nors situacija yra visiškai neįdomi. Taip elgiamasi nesąmoningai – tai yra dar viena programa iš vaikystės, susijusi su savęs vertinimu.

Foto: Shutterstock

Kaip to išvengti? Visų pirma, reikia pradėti stebėti savo elgesį bendraujant su kitais žmonėmis, ypatingai turinčiais aukštesnį statusą. Kai pradėsite pastebėti save – pradėsite kontroliuoti ir savo elgesį ir po truputį liausitės tai daryti. Tai yra ilgas ir nuoseklus darbas su savimi. Kiekvieną kartą, kai Jums pavyks pasakyti sau „STOP" ir susistabdyti nuo pataikaujančio elgesio, palengva išeidinėsite iš tų programų, kurios blokuoja Jūsų pasitikėjimą savimi.