Budintojai
Tai Didžiojoje Britanijoje po pramoninės revoliucijos išpopuliarėjusi ir iki pat 1970-ųjų kai kuriuose šalies regionuose gyvavusi profesija. Budintojų pareiga – žadinti žmones rytais į darbą lazdele pabeldžiant į langą. Jei smalsu, kas pažadindavo budintojus, žinokite, kad niekas: jie tiesiog visą naktį nemiegodavo. Miegodavo šie žmonės dieną.
Kino pianistai
Kino pianistai, kaip nesunku nuspėti, paklausūs tapo atsiradus nebyliajam kinui. Kadangi filmuose nebuvo įrašyta sinchroninio garso, jie buvo rodomi akompanuojant pianistui. Muziką pianistas parinkdavo atsižvelgdamas į ekrane besirutuliojančius įvykius.
Angliškas šios profesijos atstovų pavadinimas („tapper“) kilo nuo žodžio, reiškiančio „barškinti, tapšnoti, ploti“. Tokią žodžio kilmę paaiškinti nesunku. Dalykas tas, kad kino pianistams išties tekdavo kone trankyti klaviatūrą, siekiant išgauti bent šiokį tokį garsą iš pigių pianinų. Kam jau kam, bet brangiems, kokybiškiems instrumentams kino teatrai tikrai neišlaidaudavo.
Vandens nešiotojai
Galbūt nustebsite, bet šiandien mes gyvename patogiau nei anksčiau patys karaliai. Vienas iš įrodymų – centralizuota vandens tiekimo sistema. Kol jos nebuvo, vandenį žmonėms tekdavo nešiotis patiems, pasiųsti jo tarnus arba naudotis vandens nešiotojų paslaugomis. Žinoma, ir dabar veikia geriamojo vandens pristatymo tarnybos, tačiau visais kitais atvejais, prireikus vandens, tereikia atsisukti čiaupą.
Žibintininkai
Štai vienas įdomus faktas: 1417-aisiais, kai Londono gatvėse mero Henry Bartono nurodymu pasirodė žibintai, gyventojai išreiškė nepasitenkinimą naujove. Nepaisant to, ją greitai perėmė ir kitos Europos šalys. Tik tie žibintai net kelis šimtmečius nebuvo nei uždegami, nei užgesinami automatiškai. Juos įžiebti, taip pat papildyti degalais ir laiku išvalyti turėjo konkrečios profesijos atstovai – žibintininkai.
Žibintininkų profesija buvo ypač paklausi iki pat XIX a. vidurio. Vėliau dujinius žibintus pakeitė žibaliniai, o šiuos jau buvo galima uždegti automatiškai.
Vežikai
Šiandien vežikų vaidmenį atlieka taksi vairuotojai, tik jie ne arklius vadelioja, o automobilius vairuoja. Visgi labai norint ir dabar pavyktų pasivažinėti arklio traukiamu vežimaičiu, mat šis anksčiau nepamainomas keliavimo būdas dabar siūlomas kaip pramoga.
Telefonistės
Kol nebuvo išrastos automatinės telefonų stotys, skambinant telefonu ryšys būdavo suaktyvinamas konkrečių žmonių – telefonisčių. Moteriškos giminės daiktavardis šioms pareigoms įvardyti čia vartojamas todėl, kad dažniausiai šios profesijos atstovės būdavo moterys. Profesija buvo laikyta prestižine, o dirbti tokį darbą galėjo tik merginos iš padorių šeimų, turėdavusios malonų balsą, nepriekaištingas manieras ir nuolankų būdą. Jos dar turėjo būti pakankamai aukštos, kad pasiektų komutatoriaus viršų. Skambučiui priimti ir reikiamam kištukui pasirinkti telefonistės teturėdavo 8 sekundes.
Skaitytojai fabrikuose
Skaitytojai fabrikuose būdavo samdomi už darbuotojų pinigus. Jie turėdavo garsiai skaityti knygas arba laikraščius, kad monotonišką darbą dirbantiems žmonėms netektų nuobodžiauti.
Kai buvo išrastas radijas, ši profesija tapo nebereikalinga. Tik vienoje planetos vietoje ji egzistuoja iki šiol ir yra laikoma nematerialiosios kultūros pasiekimu. Kalbame apie Kubą. Šios šalies cigarečių fabrikuose skaitytojai, kaip ir prieš 150 metų, garsiai skaito darbuotojams įvarius tekstus, o kartais tiesiog šnekasi, pasako gerą žodį, duoda patarimą.
Ledo tiekėjai
Praktika šaldyti vandenį, o išlaikytą ledą naudoti šiltuoju metų sezonu gyvavo daugelyje pasaulio šalių, bet XIX a. atsirado visiškai nauja pramonės rūšis – prekyba ledu, arba sušaldytu vandeniu. Šios pramonės dalyviai prekiavo iš žiemą užšalusių tvenkinių ir kt. iškirstais ledo luitais.
Didžiuliai ledo gabalai į klientų namus buvo pristatomi ir Pirmojo pasaulinio karo metais. Dėl ledo švaros niekas per daug nesirūpino, todėl peršasi išvada, kad ir maisto higiena XX a. pradžioje dar nebuvo bent kiek sureikšminta.
Gyvieji kompiuteriai
Nežinia kodėl, bet moterų matematiniai sugebėjimai labai ilgai buvo laikyti prastesniais nei vyrų. Vis dėlto, kaip rodo praktika, gali būti ir priešingai: juk gyvųjų kompiuterių, arba skaičiuotuvų, pareigos dažniausiai būdavo patikimos būtent moterims.
Skaičiuojančių moterų komandos talkindavo vykdant stambių inžinerinių objektų projektavimą, ginklų gamybą Antrojo pasaulinio karo metais. Be jų nebuvo apsieita ir kuriant pirmojo elektroninio kompiuterio programą.
Beje, tik šių moterų dėka tapo įmanomi kosminiai skrydžiai, nors apie tai mažai kas žino ar bent žinojo iki biografinės juostos „Hidden figures“ pasirodymo 2016-aisiais.
Dėlių rinkikai
Dėlių rinkikai rinkdavo medicininiais tikslais naudojamas dėles. Labai dažnai kaip masalas dėlėms pasitarnaudavo rinkikų kojos. Ši aplinkybė neigiamai atsiliepdavo rinkikų sveikatai. Šiandien, laimei, nėra jokio poreikio rinkti dėlių braidant po pelkes, mat jos auginamos specialiuose induose.
