Viena populiariausių pasaulio studentų vasaros kultūrinių mainų programa „Work and Travel“ (W&T) išskirtinai studentams suteikia galimybę iš arti pamatyti svajonių šalį, susipažinti su jos kultūra ir užsidirbti pinigų. Tokia galimybe pasinaudojo ir kauniečiai Augustė Ambultaitė ir Laurynas Budrys, kurie šią vasarą į JAV vyks jau ketvirtą kartą.
Augustė Vytauto Didžiojo universitete studijuoja italistiką ir romanų kalbas ir šiuo metu rašo bakalauro darbą. Laurynas taip pat šiemet planuoja apsiginti verslo administravimo bakalaurą. Abu studentai nuolatinio darbo Lietuvoje neturi, mat kiekvieną vasarą jie traukia į JAV užsidirbti ir pakeliauti, o parsivežtų santaupų jiems užtenka ilgam. Artimiausi jų planai – iki spalio vidurio padirbėti JAV, paatostogauti, grįžti į Lietuvą ir, kaip sako Laurynas, susirasti padorų darbą, o vėliau ieškoti galimybių išvykti į kitą užsienio šalį, kur būtų galima padirbėti ir tuo pačiu pakeliauti.
– Šią vasarą į JAV vyksite jau ne pirmą kartą. Kodėl renkatės vėl tą pačią šalį?
Laurynas: Šiemet su Auguste į JAV vyksime jau ketvirtą vasarą iš eilės. Renkamės JAV, nes W&T programa leidžia vykti į JAV keturiems mėnesiams (visą vasarą ir rugsėjį). Yra ir kelios kitos panašios programos, su kuriomis galima vykti į Naująją Zelandiją ir Kanadą, tačiau jos reikalauja žymiau daugiau pradinių lėšų programos mokesčiams apmokėti ir daugiau popierizmo. Ši programa mums jau pažįstama, todėl ir renkamės vykti vėl į JAV. Be to, kas nenorėtų vasarai išvykti į JAV?
Augustė: Pirmoji vasara su W&T programa nebuvo pirmas mano apsilankymas JAV. Ten apie metus gyvenau su šeima, kai man buvo penkeri. Apie programą sužinojau iš keliauninkės pusseserės, kuri buvo išvykusi kelis kartus. Nuo tada, kai sužinojau, labai laukiau, kol pradėsiu studijuoti ir galėsiu pasinaudoti šia galimybe.
– O kiek reikia santaupų, norint išvykt į JAV? Ar tam reikia taupyti visus metus, o gal skolintis iš tėvų?
Laurynas: Programa ir vizos mokestis kartu kainuoja apie 670 Eur, jeigu užsiregistruoti į programą pavyksta anksti, nes kitaip kaina didėja kas mėnesį. Bilietai pirmyn atgal iš Vilniaus – apie 400 Eur. Be to, pradžiai pragyvenimui iki pirmos algos reikia turėti apie 450 Eur. Mano atveju, neturiu taupyti ar skolintis, tiesiog turiu savo santaupų. Kiekvienam skirtingai – vienas gali imti trumpalaikę paskolą ir grįžęs ją padengti, kitam tėvai gali sumokėti šias išlaidas.
Augustė: Aš visų studijų metu užsiimu drabužėlių prekyba Vinted platformoje, taip ir susitaupau kelionėms į Ameriką.
– Kaip vyko kelionės į JAV planavimas? Kiek išsiuntėte CV?
Augustė: Jei kalbame apie kelionės planavimą į JAV, o ne kelionę po darbų, tai sunkiausia buvo susigaudyti tarp viso „popierizmo“. Tikrai labai daug visko reikia pildyti, netgi dabar, jeigu reikėtų registruotis iš naujo, be Lauryno pagalbos vargu ar išsiversčiau, nes jis visuomet tvarko mūsų dokumentus. Be abejo, reikia ir nemažai pinigų. Susitvarkėme su darbdaviu, su agentūra Lietuvoje, gavome vizas, nusipirkome lėktuvo bilietus ir laukėme kelionės.
Laurynas: Kiekvienais metais, išskyrus šiuos metus, išsiuntėm labai daug laiškų į įvairias darbovietes, manau, kasmet daugiau kaip 1 tūkst. laiškų tikrai išsiuntėme.
– Kaip jus pirmą kartą pasitiko Amerika?
Augustė: Su šypsena! Amerikoje įprasta šypsotis, klausti, kaip laikaisi, plepėti su nepažįstamais. Anglų kalbą gerai mokėjau nuo vaikystės, tad sunkumų nebuvo. Iš tikrųjų prie aplinkos greit pripratau, jaučiausi labiau namuose nei Lietuvoje. Žinoma, pirmą vasarą ilgėjausi šeimos, kadangi tai buvo pirmas kartas, kuomet taip ilgai buvau atsiskyrusi. Nepaisant to, jaučiausi puikiai. Potyriai, be abejo, skiriasi vykstant antrą, trečią ar netgi ketvirtą kartą. Su kiekvienu kartu esi labiau patyręs, išmanantis ir labiau savas.
– Kokiose JAV vietovėse teko gyventi ir dirbti?
Laurynas: Pirmas dvi vasaras, 2016 ir 2017 metais, vykome į Old Orchard Beach, Maino valstijoje, nes tik ten pavyko rasti darbą, niekas daugiau nesutiko įdarbinti mūsų kartu. Tai pirmais metais net neturėjom jokių kriterijų, kur priėmė, ten ir dirbome. Trečiais metais jau norėjom išbandyti naują vietovę, tad susiradom darbą Martha's Vineyard, Massachusettso valstijoje. O šią vasarą grįšime į tą pačią vietą, kur ir dirbome pirmais metais.
– Plačiau papasakokit, kokius darbus teko dirbti kiekvienais metais. Koks tai pobūdis ir užmokestis?
Augustė: Pirmą vasarą motelyje dirbau kambarine ir vakarais restorane, o Laurynas dirbo pilnu etatu tik restorane. Antrą vasarą abu kartu dirbome pilnu etatu tame pačiame restorane ir virtuvėje, ir padavėjais. Trečią vasarą abu dirbome tame pačiame viešbuty, tačiau aš dar susiradau antrą darbą šviežių jūros gėrybių parduotuvėlėje.
Laurynas: 2016 m. buvo mūsų pirma vasara JAV. Išsiuntėme begalę laiškų ir radome tik vieną darbą restorano virtuvėje su galimybe dirbti padavėju. Valandinis užmokestis buvo 7,5 USD virtuvėje ir 3,75 USD dirbant padavėju. Virtuvėje ploviau indus, pusryčių metu buvau šefo padėjėju, ruošiau maistą: dirbau prie griliaus, kepiau blynus, omletus, įvairias mėsas. Vakare plaudavau indus arba dirbau padavėju. Antro darbo neturėjau, nes papildomai gaudavau valandą, tai praktiškai tai buvo vienas darbas, bet dirbau kaip per du. Per vasarą išdirbau apie 600 valandų. Per dieną būdavo apie 10-13 val. darbo, per savaitę – apie 70 val., o daugiausiai – 80 val. Be abejo, sunku tiek dirbti, bet pripranti ir dirbi, nes nieko lengvo nebūna.
2017 m. grįžome į tą pačią vietą ir restoraną, tačiau šį kartą dirbau daugiau padavėju nei virtuvėje. Atlyginimas jau pakilo: virtuvėje 9 USD/val., padavėju – 4,5 USD/val. Tais metais būdamas padavėju turėjau apmokyti naujus žmones, nes jau buvau patyręs ir apie restoraną viską žinojau.
2018 m. nusprendėme, kad reikia vykti į naują vietą. Taip susiradome darbą Martha's Vineyard saloje, Edgartown miestelyje. Atlyginimas buvo 14,25 USD/val., o viršvalandžiai – 21 USD/val. „Winnetu Oceanside Resort“ buvau ūkvedys, aplinkos prižiūrėtojas.
– Kuri patirtis jums buvo sunkiausia?
Augustė: 2018 m. vasara buvo tikra katorga. Tikrai, labai nepasisekė. Tiek fiziškai, tiek psichologiškai sunkiausias darbas buvo viešbutyje. Retas svečias buvo malonus su darbuotojais, teko labai daug ir sunkiai dirbti – valyti trijų ar keturių aukštų vasarnamius, o ir vadovė buvo psichinė, kuri kiekvieną pirmadienį mėgdavo išsirėkti ir ant darbuotojų išlieti blogą energiją.
Be to, pati vietovė yra be galo brangi – ten atvažiuoja ilsėtis turtingieji ir žymūs žmonės. Viešbutyje, kuriame dirbome, naktis kainuoja 1 tūkst.-2 tūkst. USD. Įmonė, kurioje dirbome, – didžiulė korporacija, ko siūlau vengti, ieškant darbo Amerikoje. Tokiose darbovietėse nėra žmogiškumo, esi tik darbo įrankis. Maža to, name gyvenome su keturiomis jamaikietėmis, su kuriomis riejomės visą vasarą. Tikrai, ranką prie širdies dedu, tokių nesupratingų žmonių nesu gyvenime mačiusi. Visi iki vieno sutikti jamaikiečiai visada rėkaudavo, naktimis gamindavo valgyti, nesiskaitydavo su „baltaisiais“ ir visiškai neklausydavo, kas prašoma. Beje, kitos gyvenvietės negalėjome susirasti, nes toje saloje labai brangu ir studentams visiškai nėra vietų nuomai. Šią vietą buvo suteikęs darbdavys.
Kone visą vasarą dirbau be išeiginių: apie 60-65 val. per savaitę, bet esu dirbusi ir daugiau, pavyzdžiui, antrą vasarą restorane. Kai kuriomis savaitėmis turėjau net daugiau kaip 70 val. darbo! Pasirinkau taip dirbti, nes Martha's Vineyard sala buvo labai brangi ir žinojau, kad reikia užsidirbti nemažai pinigų tiek pirkiniams, tiek kelionei ir pasiruošimui į „Eramus“ Italijoje. Išsekau, bet visi planai susiklostė kaip ir turėjo būti.
– Kur trauksite šiemet?
Laurynas: Šiais metais grįžtame vėl į Old Orchard Beach, nes „Premium“ programos variantą – darbą gerame restorane – atmetėme paskutinę sekundę. Sužinojome, kad reikėtų gyventi keturiese viename kambaryje su dviaukštėmis lovomis, o mums tai nepriimtina. Dėl to greitai turėjome susirast naują darbą, tai susisiekėme su restoranu, kuriame dirbome pirmus dvejus metus ir moteliu, kuriame apsistojome. Atlygis bus 11 USD/val., o pareigos, kaip ir Winnetu Resorte, – ūkvedys.
– Ar JAV tikrai svajonių šalis, kur gera gyventi ir dirbti? Jeigu tikslas – užsidirbti pinigų, ar patartumėt vykti į šią šalį?
Laurynas: Jei tikslas tik užsidirbti pinigų, tai tikrai taip, bet pinigų kalnus užsidirbsi, jei tik dirbsi padavėju, arba teks dirbti per tris darbus. Jei nori pažinti Ameriką ir pakeliauti, tai tikrai būtų puikus pasirinkimas, nes Amerika didžiulė, daug visko gali pamatyti. Jei yra galimybė išvykti į JAV padirbti ir pakeliauti, tai tikrai turi ja pasinaudoti.
– Kiek kiekvienais metais jums pavyko užsidirbti?
Augustė: Pirmą vasarą beveik nieko neuždirbom, kažkiek užteko tik pirkiniams ir kelionei. Parsivežiau 200 USD. Taip atsitiko, nes motelyje gaudavau mažai valandų darbo ir tuo metu buvo labai mažas minimumas – tik 7,5 USD/val.
Antrą vasarą uždirbom visai neblogai – iš viso buvom paskaičiavę apie 8 tūkst. dolerių, bet, aišku, išlaidų teko nuomai, pirkiniams, o su maistu pavyko sutaupyti, nes dirbome restorane, kur kasdien gaudavome nemokamai pavalgyti. Į Lietuvą būčiau parsivežusi porą tūkstančių dolerių, bet beveik viską praradau dėl uragano, nes teko pirkti papildomus skrydžius. Tai galiausiai grįžau su 500 USD.
Trečią vasarą labai gerai uždirbom – apie 8-10 tūkst., bet, tikrąja to žodžio prasme, ariau kiekvieną dieną be išeiginių. Be to, Amerikoje savęs nevaržau ir perku daug drabužių, kosmetikos. Taip pat pragyvenimas saloje ir pati kelionė atsiėjo brangiai. Taigi parsivežiau apie 2,5 tūkst. dolerių ir buvau labai patenkinta, viską skyriau studijoms Italijoje.
Feisbuko grupėse matome žmonių, kurie uždirbtus pinigus Lietuvoje turi net deklaruoti, nes parsiveža daugiau nei 10 tūkst. Man tai atrodo kaip kosmosas. Bet niekas tokiom vietom nesidalina, laiko paslapčia. Visgi mes tų tūkstančių ir nesivaikome, nes pati patirtis yra nereali, o ir visko pilnai užtenka.
Laurynas: Pirmą vasarą beveik nieko neparsivežiau, tik visko prisipirkau. Antrą vasarą parsivežiau apie 2 tūkst. Eur. Būčiau parsivežęs ir daugiau, nes dėl uragano įstrigome Arubos saloje, tad teko namo skristi anksčiau, o bilietai į Lietuvą iš salos kainavo daugiau nei 1 tūkst. Eur, tai buvo netikėtos išlaidos. O trečią vasarą parsivežiau 3 tūkst. Eur ir žiemą susigrąžinęs mokesčius gavau dar 1 tūkst. Eur. Maža to, dar daug keliavau ir visko prisipirkau: telefoną, rūbų, aksesuarų ir t. t. Taigi piniginių atžvilgiu praeita vasara buvo sėkmingiausia. Lietuvoje visiškai neįmanoma tiek uždirbti, kiek aš per vasarą, bent jau be aukštos pozicijos kokioje nors korporacijoje.
– Ką patartumėt studentams pirmą kartą vykstantiems į JAV ir norintiems užsidirbti? Kaip taupiau keliauti ir rinktis vietas?
Augustė: Patariu nesivaikyti pinigų, o varyti dėl patirties. Dirbant bet kokį darbą užteks kelionei, šmutkėms ir pragyvenimui. Kas užsidirba itin daug, dirba nuolatos arba labai gerose vietose, apie kurias niekas garsiai nešneka ir nesidalina. Turiu draugę, kuri parsivežė trigubai daugiau nei aš. Pelningiausias darbas yra padavėjos arba cocktail server'ės Reno ar Las Vegaso kazino. Didžiausias patarimas būtų vykti į mažą šeimos verslo įmonę, o ne į korporacinį gigantą, kur buvome trečią vasarą.
Valstiją galima rinktis pagal norą ir minimalų darbo mokestį. Rytinė Amerikos pakrantė darbo atžvilgiu yra populiaresnė ir čia dažnai didesni atlyginimai. Prieš pasirašant darbo sutartį pravartu feisbuko grupėse pasiklausinėti kitų studentų, ar yra ten dirbę. Taupiau keliauti išeitų, dalijantis kelionės išlaidas su kitais, bet tada ir norai dažnai nesutampa ir atsiranda pykčių. Mums taip nutiko pirmą vasarą, todėl nuo to laiko keliaujame tik dviese.
Laurynas: Patarčiau ieškotis pagrindinio darbo padavėjais, nes jie vieninteliai gali uždirbti daugiau nei 10 tūkst. dolerių per vasarą, – klientų paliekami arbatpinigiai yra labai dideli. Valstija visiškai neturėtų daryti įtakos, svarbu, kad darbovietė turėtų malonius vadybininkus, vadovus, o darbovietė būtų žinoma, su gerais atsiliepimais. Geriausia prieš vykstant su vadovais daryti interviu per „Skype“: visko išsiklausinėti, sužinoti apie darbą ir vietą, kurioje gyvensit.
Jei yra papildomų lėšų programai į JAV, siūlau iš agentūrų imti „Premium“ darbo pasiūlymus, kur nereikia siųsti tūkstančius laiškų darbdaviams, o tiesiog išsirinkti darbą iš sąrašo, kuriame viskas detaliai aprašyta.
Visiškai nereikia nieko bijoti, jei supranti anglų kalbą ir gebi susikalbėti, tai nei ambasadoje dėl pokalbio vizos, nei pačioje Amerikoje nebus baisu. Amerikiečiai tikrai yra malonūs ir geri žmonės, kurie tau padės bet kokiu klausimu.
Dėl kelionių klausimo, tai nakvynių vietų patariu ieškoti „AirBnB“ ir „Booking.com“, tikrinti kiekvieną dieną, nes dažnai atsiranda nuolaidų ar naujų pigių vietų. Amerikoje nuomotis automobilį – labai sudėtinga, nes kompanijos dažnai reikalauja kreditinės kortelės ir dar pasitaiko daug paslėptų mokesčių. Tačiau, jei ketinate pasiimti automobilį ir grąžinti jį į tą pačią vietą, tai būtinai naudotis tik „Turo“ nuomos paslaugomis, tai yra pigiausias būdas Amerikoje. Apskritai, nereikėtų taupyti Amerikoje, reikia leisti pinigus kaip tik nori, kuo daugiau išbandyti visokių pramogų, maisto, gėrimų, tiesiog mėgautis ir pažinti Ameriką, o ne taupyti kiekvieną skatiką.
– Ką aplankėte ir kur keliavote vasaros pabaigoje?
Augustė: Daug esame pamatę. Tikrai esu dėkinga, kad turėjau galimybę išvykti visų studijų vasarų metu. Pirmąją vasarą 2016 m. po darbų dvi dienas praleidome New Yorke. Tada skridome į Los Angelą, kur susitikę su kitomis dviem lietuvėmis, išsinuomojome automobilį ir leidomės į beveik dviejų savaičių kelionę. Aplankėme: Universal Studios parką, Joashua Tree National Park, Palm Springs, Grand Canyon, Antelope Canyon, Las Vegas, Seqouia & Kings Canyon National Park, Yosemite National Park, San Francisco. Po šios kelionės supratau, kad JAV yra tokia milžiniška, ir joje tiek daug dar yra ką pamatyti. Beje, joks miestas neatpirko nacionalinių parkų didybės ir grožio. Tikrai, JAV nacionalinius parkus turi apvažiuoti kiekvienas, aš vietomis net ašarą išspaudžiau. Vykčiau dar ir dar.
– Koks įsimintiniausias įvykis nutiko jums būnant JAV?
Augustė: 2017 m. rugsėjį keliavome į Karibus. Pasirinkome lietuviams, ko gero, mažai girdėtą salą – Arubą, esančią apie 70 km nuo Venesuelos krantų. Tai buvo pirmas apsilankymas Karibuose, tad viskas buvo nuostabu, kaip ir įsivaizdavau: paplūdimiai, kokteiliai, žydras vanduo, saulė, bangos ir vėjas plaukuose. Saloje išsinuomojome automobilį, todėl patogiai apkeliavome visą salą, pamatėme įvairių paplūdimių ir parkų. Buvome suplanavę savaitę praleisti Aruboje, o po to skristi savaitei į Floridą ir su automobiliu vykti į Disneylandą, Miamį, žiūrėti aligatorių ir t. t.
Deja, prieš pat skrydžio dieną buvo atšaukti visi skrydžiai, uždaryti oro uostai. Penktos kategorijos uraganas „Irma“ siautė po Karibų jūrą, artėjo link Floridos krantų, kur žmonės evakavosi. Buvome įstrigę saloje dvi savaites, išleidome be galo daug pinigų. Maža to, turėjome pirkti naujus bilietus namo į Europą, nes iš anksto nupirktas atgalinis skrydis buvo iš Miamio, kur patekti negalėjome. Net baisu prisiminti, kiek ašarų, nervų ir streso turėjome per tą uraganą. Galiausiai net pradėjome keikti tą salą, nes išvykti niekaip negalėjome. Arubą palikome skrydžiu į New Yorką, o iš ten – į Amsterdamą, kur viešėjome pas mano krikštamote tris dienas ir laukėme galutinio skrydžio į Vilnių. Šios kelionės niekad nepamiršime.
– O kaip atrodė jūsų paskutinės vasaros kelionė po darbų?
Augustė: Praeitų metų rugsėjį po darbo kelionė buvo nuostabi. Keliavome beveik tris savaites. Iš pradžių skridome į Meksiką. Išsinuomoję automobilį apsistojome tikroje oazėje – Tulum mieste. Lankėmės Meksikos lobiuose – cenotese. Tai uždari natūralūs vandens telkinukai, tarp džiunglių ir urvų, kuriuose pilna egzotinių žuvelių, o vanduo – saldaus skonio. Taip pat aplankėme vieną iš pasaulio stebuklų Chichen-Itza piramidę. Vėliau kėlėmės į salą Isla Mujeres, kurioje važinėjama tik golfo mašinėlėmis. Kitą dieną iš Kankuno skridome į Miamį ir aplankėme išsvajotąjį Disneylendą, Orlandą, Miamį, aligatorių parką. Galiausiai skridome į New Yorką, kur praleidome tris dienas prieš skrydį namo. Kelionė buvo tikrai nuostabi ir visos vasaros kančios kaipmat atsipirko. Grįžus į Lietuvą turėjau tik savaitę, nes iškart išskridau į Italiją „Erasmus“ studijoms.
– Ar norėtumėte emigruoti ir visam laikui pasilikti JAV?
Augustė: JAV likti visam laikui galimybių labai mažai, net nežinau, ar norėčiau nuolat ten gyventi, nes amerikiečiai moka nežmoniškas draudimo kainas, žymiai daugiau visokių mokesčių, be to, sveikatos priežiūra kainuoja tūkstančiais. Lietuvoje galime džiaugtis, kad pas gydytojus galime apsilankyti nemokamai.
Yra studentų, kurie po programos pasilieka Amerikoje nelegaliai. Mano akimis, tai yra be galo kvaila, nes negali grįžti į Lietuvą, pakenki kitiems studentams, gadindamas grįžtančiųjų reitingus bei sugautas visam gyvenimui nebegali vykti į JAV. Kol kas svarstėme apie programą Kanadoje, kur gaunama darbo viza metams. Gal ten bandysime patekti kitąmet. Norėčiau aplankyti Australiją ar Naująją Zelandiją. Mano pusseserė, apie kurią kalbėjau pradžioje, jau ketvirtus metus ten gyvena.
