Aukštalipiu-alpinistu komercinių patalpų švara ir higiena besirūpinančioje įmonėje „North Clarity“ dirbantis Justinas sako aukščio baimės nejaučiantis ir juokauja, kad aukštalipio keltuve jis jaučiasi kaip namie, rašoma pranešime žiniasklaidai.
– Papasakok, kaip tavo gyvenime atsirado aukštalipystė?
– Nuo pat vaikystės buvau tas visur besikarstantis vaikas, kuriam visuomet norėjosi kur nors užlipti vis aukščiau ir aukščiau. Matyt pats likimas padiktavo tai, kad šiandien aukštis yra tapęs mano kasdienybe. Prieš šešerius metus įsidarbinau įmonėje, kurioje aukštų objektų valymas buvo viena iš kasdienių pareigų. Daug kas pabūgsta tokio darbo, o aš į tai pažiūrėjau kaip į iššūkį, progą išbandyti savo galimybes – juk į 40 metrų aukštį vaikystėje užsiropšt tikrai nepavykdavo (juokiasi).
– O kaip tau pavyksta pažaboti aukščio baimę?
– Jei žmogus paniškai bijo aukščio – greičiausiai aukštalipio darbas ne jam. Manęs aukščio baimė nevargina. Vis dėlto, tenka pripažinti, kad dirbant sudėtingomis sąlygomis, pavyzdžiui, pučiant stipresniam vėjui, o keltuvui siūbuojant net po du metrus į šonus, šioks toks nerimas apima. Tačiau į tai žvelgiu kaip į neatsiejamą savo darbo dalį ir po 20 minučių, prisitaikęs prie vėjo diktuojamo ritmo, keliasdešimties metrų aukštyje jaučiuosi lyg namie.
– Kas yra būtina, siekiant aukštalipio karjeros?
– Kelias iki padangių iš tiesų nėra toks lengvas, koks gali pasirodyti. Aukščio baimės įveikti neužtenka. Aukštalipio darbas Vilniuje, Kaune ir kituose didžiuosiuose miestuose, kuriuose aukštalipių paslaugos paklausiausios, yra pavojingas ir reikalauja specialaus pasirengimo. Šį darbą leidžiama dirbti pilnamečiams, išklausiusiems teorinius mokymus ir įgijusiems praktinių įgūdžių.
Dirbant tokiame aukštyje, būtina žinoti, kaip užtikrinti savo ir kitų žmonių saugumą bei kaip elgtis atsidūrus kritinėse situacijose. Būsimas aukštalipis taip pat privalo praeiti ir medicininę patikrą tam, kad žinotų, ar darbas aukštybėse nekenks jo sveikatai. Be visa to, šiai profesijai reikia ypatingo dėmesingumo, nes neapdairi klaida gali kainuoti kieno nors saugumą.
– Atskleisk, kaip atrodo tavo darbo diena?
– Savo darbo dieną pradedu kruopščiai patikrinęs ir tinkamai paruošęs reikalingą įrangą – kūno saugos diržus, apraišus, lynus, saugos virves, kablius ir karabinus. Visuomet įvertinu esamas darbo sąlygas – koks tą dieną pasitaikė oras ir kokiame aukštyje teks dirbti – taip apgalvoju galimas situacijas, jei kas nutiktų ne taip. Pakilęs į aukštį neskubu daryti darbų, nes skubėjimas dažniausiai priveda prie kvailų klaidų, kurios gali baigtis nelaimingai. Na, o galiausiai, po visos dienos sutvarkau įrangą, dar kartą ją patikrinu ir ramiai keliauju namo.
– Su kokiu didžiausiu iššūkiu tau yra tekę susidurti, dirbant aukštalipiu?
– Kasdienis darbas tam tikra prasme yra iššūkis, tačiau vienas nuotykis įstrigo atmintyje. Drauge su kolega dirbome objekte ir pūstelėjęs neįprastai stiprus vėjas išjudino lopšio, kuriame stovėjome, trosus, nustumdamas mus į pastato šoną. Tą akimirką griebėmės už visko, už ko buvo galima. Laimė, galiausiai atsipirkome tik ant pastato sienos kabėjusios reklamos apgadinimu, bet galėjo baigtis kur kas blogiau. Po tokios patirties dar ne kartą susimąstai, prieš vėl kildamas į padebesius.
– Kokiu profesiniu pasiekimu didžiuojiesi labiausiai?
– Labiausiai didžiuojuosi tuo, kad nestoviu vietoje ir keliu savo kvalifikaciją. Aukštalipio darbas Vilniuje turi karjeros perspektyvų, tad visai neseniai išklausiau alpinisto kursus, kas leis jėgas ir profesinius įgūdžius išbandyti kitame lygyje. Praėjęs tik aukštalipio mokymus, darbuotojas negali kabėti ant virvių, kabintis ant pastatų – tam skirta alpinisto kvalifikacija. Ji sudaryta iš trijų lygių, o kiekvienam lygiui pasiekti reikia išklausyti teorinius mokymus ir pradirbti tūkstantį praktinių valandų. Pasiekus trečiąjį lygį, galima užimti darbų vadovo pareigas ar net dirbti gelbėjimo pajėgose ir, skrendant sraigtasparniu, gelbėti žmones. Trečiasis lygis ir yra mano ateities planuose – tai rizikingas, bet labai įdomus darbas (šypsosi).
– O kaip atrodo tavo laisvalaikis – ar jame irgi dominuoja aukštis?
– Aukštis tikrai užima nemažą dalį mano gyvenimo, tačiau į savo laisvalaikį jo neįtraukiu. Praleidžiant tiek daug laiko padangėse, laisvadienius jau nori leisti ant tvirtos ir nesiūbuojančios žemės – ką ir darau draugų bei artimųjų apsuptyje.
