Vakarietiškas požiūris į darbuotoją
Šiuo metu „GP Transco“ Lietuvos padalinyje dirba daugiau kaip 50 darbuotojų, o iki metų pabaigos šis skaičius turėtų pasiekti 70. Logistikos sektoriaus „Google“ neretai įvardinamai ir daugiamilijoninę apyvartą per metus generuojančiai krovinių pervežimo kompanijai darbuotojų susidomėjimo Lietuvoje tikrai netrūksta, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Ugdyti savo kompetencijas „GP Transco“ darbuotojai gali ne tik Lietuvoje. Vilniuje dirbantys specialistai naudojasi stažuočių JAV galimybėmis, vyksta į komandiruotes šioje šalyje. Kompanijos Vilniaus operacijų vadovas Paulius Zaleckas pasakoja, kad tokių išvykų metu darbuotojai gali gyvai susipažinti su kolegomis Čikagos biure, drauge padirbėti, pasisemti patirties, o kartu ir pažinti JAV kultūrą bei pamatyti šalį.
„Nors Lietuvos padalinys yra už tūkstančių kilometrų nuo pagrindinės bendrovės būstinės Čikagoje, atskirtis tikrai nesijaučia. Nepaisant didelio atstumo, visi esame „GP Transco“ kompanijos dalis ir vadovaujamės tomis pačiomis vertybėmis bei principais. Siekiame, kad kiekvienas darbuotojas – nesvarbu Čikagos biure, Šiaurės Amerikos keliuose ar Vilniaus padalinyje – būtų laimingas, išklausytas, o visos pasiūlytos idėjos įvertintos“, – sako P. Zaleckas.
8 laiko juostų skirtumas – ne kliūtis
Laiko skirtumai, kitos tradicijos ar kasdieniai įpročiai gali tapti iššūkiu derinant darbo procesus tarp dviejų šalių, tačiau Lietuvoje veikiančio padalinio darbuotojai teigia priešingai. Jie pasakoja, kad dirbant kompanijoje geografinis atstumas ir laiko juostos tarytum išnyksta, o kitos kultūros pažinimas virsta mokymosi privalumu.
„Net ir dirbdamas Lietuvoje nejučia pasineri į Amerikos ritmą, sezoniškumą, netgi JAV orų prognozes. Darbe su kolegomis švenčiame ne tik lietuviškas, bet ir amerikiečių šventes, tokias kaip Helovinas, o JAV valstybinės nedarbo dienos tampa išeiginėmis ir mums. Tad galima sakyti, kad čia ne tik juntame JAV pulsą, bet juo ir gyvename“, – sako „GP Transco“ Lietuvos padalinio komandos vadovas Paulius Večerskis.
M. Gailiušis antrina sakydamas, kad nuolatinis bendravimas su už Atlanto esančiais kolegomis ir klientais kartais leidžia pasijusti tarsi dirbant užsienyje, tik su galimybe kaskart vos išėjus iš biuro vėl atsidurti Lietuvoje.
„Anglų kalbos naudojimas yra neatsiejama mūsų darbo dienos dalis. Tai leidžia ne tik jausti kompanijos tarptautiškumą, bet ir nuolat tobulinti savo anglų kalbos žinias, bendrauti su įvairiais žmonėmis, turinčiais skirtingas kultūrines patirtis“, – teigia komandos vadovas.
Lietuvoje – neišnaudotas darbuotojų potencialas
Šiuo metu iš Lietuvos organizuojama visa „GP Transco“ logistika ir krovinių ekspedijavimas, čia įsikūrę ir bendrovės vairuotojų darbo koordinavimo skyrius bei apskaitos padaliniai. Auganti įmonės programuotojų komanda Vilniuje taip pat kuria logistikos industrijai skirtą programinę įrangą – šiais metais kompanija ketina į rinką paleisti savo pačių sukurtą vilkikų valdymo sistemą „OpenRoad“.
„Be lietuviškų kompanijos šaknų, vienas pagrindinių motyvų įkurti bendrovės padalinį Lietuvoje buvo neišnaudotas kraštiečių potencialas ir kvalifikuotų specialistų gausa. Žinojome, kad Lietuvoje galime kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, iš čia valdyti įmonės veiklos procesus. Šis žingsnis visiškai pasiteisino, o Lietuvos padalinys nuo tada kasmet išauga maždaug 25-30 proc.“, – pasakoja bendrovės „GP Transco“ viceprezidentas ir Lietuvos padalinio vadovas Jona Bidva.
J. Bidva priduria, kad organizuojant kompanijos veiklą tiek JAV, tiek Lietuvoje orientuojamasi į komandinį darbą. Be to, komandoms ir jų vadovams paliekama daug laisvės ir galimybių prisidėti prie visos įmonės procesų gerinimo išsakant pastabas ir siūlant savo idėjas.
„Komandas stengiamasi formuoti iš patyrusių darbuotojų ir jaunų specialistų. Tokiu būdu vieni iš kitų nuolat mokomės. Jaunimas įneša naujų idėjų, o daugiau patirties turintys darbuotojai ja pasidalina su karjerą dar tik pradedančiais kolegomis. Idėjų ir požiūrių įvairovė bei gebėjimas juos derinti, siekiant tikslo didelėje organizacijoje, yra vertybė“, – sako J. Bidva.
