Tokias tendencijas atskleidė forume „Lietuvos demografinė politika ir sprendimai“ kalbėję Užimtumo tarnybos direktorė Ligita Valalytė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.

Ruošiamasi darbo rinkos iššūkiams

Pasak Užimtumo tarnybos direktorės, mažėjant darbingo amžiaus žmonių skaičiui, sparčiai auga užimtųjų ir atvykstančiųjų skaičius. Tam įtakos turi visuomenės senėjimo iššūkiai – šalyje per penkerius metus 89 tūkst. sumažėjo darbingo amžiaus žmonių. Kita vertus, 2018 m. į Lietuvos darbo rinką įsiliejo 3 kartus daugiau darbo jėgos iš užsienio nei 2016 m. – nuo 18,1 tūkst. iki 52,1 tūkst. atvykusių dirbti asmenų.

Anot L. Valalytės, užimtumas daugiausia didėjo statybos ir pramonės srityse.

„Vertinant darbo našumą, praėjusiais metais, lyginant su 2017 metais, pastebimas vienas didžiausių Lietuvos šuolių tarp ES šalių – 6,5 proc. didėjo mūsų produktyvumas ir našumas, o 2016 metais prieš Graikiją buvome paskutinėje vietoje“, – pažymi darbo rinkos ekspertė ir priduria, jog atsiradus iššūkių dėl darbo jėgos, darbdaviai pradeda galvoti apie investicijas į technologijas.

„Užimtumo tarnybos 2018 m. atliktoje apklausoje darbdaviai akcentavo vis didesnį ruošimąsi dirbtinio intelekto, robotizacijos ir skaitmenizacijos atėjimui. Nekeisdami darbuotojų skaičiaus įmonėse, jie didina darbo užmokestį ir investicijas į įmonės technologijas bei įrengimus.

Ligita Valalytė
Foto: LDB

Jei 2014 m. 53 proc. apklaustų darbdavių planavo investicijas į inovacijas ir naujas technologijas, o atlyginimus planavo kelti mažoji dalis – 45 proc., tai 2019 m. 97 proc. darbdavių atnaujins technologijas, lygiai taip pat beveik visi didins atlyginimus darbuotojams, bet nedidins darbuotojų skaičiaus“, – teigia L. Valalytė.

Penkerių metų profesijų analizė rodo didelius pokyčius profesijų grupėse: 20–28 proc. sumažėjo parduotuvių pardavėjų, sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojų, siuvėjų poreikis, tačiau 72–86 proc. išaugo statybos inžinerijos technikų, mažmeninės ir didmeninės prekybos vadovų, miestų ir kelių eismo planuotojų, ikimokyklinio ugdymo mokytojų poreikis, taip pat 32–39 proc. didėjo statybos, elektronikos inžinierių paklausa.

Foto: Organizacijos nuotr.

„Šiemet pastebime kai kurių profesijų, apie kurias kalbėjome 2014 metais, poreikio akivaizdų mažėjimą. Tai yra rutininis techninis darbas – tos profesijos, apie kurias kalbama, jog greičiausiai išnyks: kasininkai, vairuotojai, parduotuvių darbuotojai, siuvėjai“, – akcentuoja L. Valalytė.

Diskusijų sukėlė profesijų poreikio analizė, mat kai kurių profesijų duomenys, pagal Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrą (MOSTA) ir Užimtumo tarnybą, skyrėsi nuo kelių iki dešimt kartų. Didžiausią netolygumą rodo transporto paslaugos: pagal MOSTA duomenis, tokių specialistų poreikis yra pusė šimto, o Užimtumo tarybos duomenis, jis viršija net 5 tūkst. Visgi L. Valalytė negalėjo tiksliai pasakyti, kodėl toks atotrūkis egzistuoja.

Foto: Organizacijos nuotr.

Ji aiškino, kaip formuojami darbuotojų poreikio duomenys: „Kiekvienais metais atliekame darbdavių asociacijų apklausas, darbdaviai registruoja laisvas vietas – taip žinome, kas darbo rinkoje aktualu.“

Kaip ekspertė toliau pažymi, Lietuvoje registruota 155 tūkst. darbo ieškančių asmenų, o darbo vietų yra daugiau kaip 200 tūkst., tačiau nerandama, kur tuos žmones įdarbinti.

„Didžiuosiuose šalies miestuose yra daugiausia darbo vietų, o regionuose yra didžiausia dalis darbo ieškančių asmenų. Taigi regioniniai netolygumai išlieka. Viena šios problemos priežasčių – darbo ieškantys nėra tokie mobilūs ir pasiryžę dirbti kitame mieste“, – komentuoja L. Valalytė.

Ji priduria, kad apie 30 proc. Užimtumo tarnybos klientų yra nekvalifikuoti darbuotojai, ir tikina, kad tokio darbo poreikis mažėja. Kaip rodo tarnybos duomenys, darbuotojų poreikis pagal apskritis skiriasi. Vilnius išsiskiria aviacijos inžinierių, lazerinės technologijos specialistų trūkumu, Šiauliuose daugiausia darbo pasiūlymų gydytojams specialistams ir mechanikos inžinerijos technikams, o Panevėžyje reikalingi automatikos ir statybos inžinieriai.

Foto: Organizacijos nuotr.

Mažėjantis užimtumas atsilieps daugeliui sričių

L. Valalytė toliau paaiškino, kokių darbo rinkos prognozių galima tikėtis iki 2030-ųjų. Anot jos, Lietuvoje ir kitose ES šalyse paklausa sparčiausiai augs žinioms imliuose paslaugų sektoriuose, t. y. IT, finansų, draudimo paslaugų srityse. Tiesa, paslaugų sektorius Lietuvoje yra didžiausias darbdavys. Taip pat nuosekliai auga ir pramonės sektorius. Prognozuojama, kad iki 2030 m. aukštųjų technologijų ekonomika ES valstybėse vidutiniškai augs 7,4 proc., o Lietuvoje – 16,4 proc.

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis, kalbėdamas apie darbo rinkos prognozes, atkreipė dėmesį, kad bendras užimtųjų skaičius Lietuvoje 2019–2025 m. gali sumažėti apie 180 tūkst.

Robertas Dargis

Todėl, anot jo, siekiant stabilizuoti darbo rinką ir užtikrinti valstybės funkcionavimo tvarumą, būtinos priemonės, užtikrinančios darbo rinkos papildymą 160 tūkst. darbuotojų. Didžiąją dalį jų – apie 70 proc. – būtų galima pritraukti iš emigracijos ir trečiųjų šalių (112 tūkst. per 6 metus (apie 20 tūkst. per metus). Iš jų apie 60 tūkst. galėtų sudaryti trečiųjų šalių imigrantai ir apie 52 tūkst. reemigrantai Lietuvos piliečiai.

Kaip teigia R. Dargis, dar vienas efektyvus žingsnis galėtų būti aktyvus pensinio amžiaus gyventojų įdarbinimas – apie 20 proc. (papildomai apie 32 tūkst. per 6 metus) bei aktyvus neįgaliųjų įdarbinimas – apie 10 proc. (papildomai apie 16 tūkst. per 6 metus). Anot jo, tobulinant profesinės reabilitacijos priemones bei naudojant technologijas gamyboje, neįgaliųjų užimtumas turėtų didėti sparčiau.


„Naujausi demografiniai tyrimai rodo, kad pensinio amžiaus laikotarpio trukmės dalis bendroje šalies žmonių gyvenimo trukmės struktūroje 2005–2035 m. padidėtų nuo 10 iki 19 proc., o darbingo – sumažėtų nuo 70 iki 57 proc. Net išsaugojus 72–75 proc. užimtumo lygį, nepavyks išvengti užimtumo sumažėjimo.

Akivaizdu, kad gresia darbo vietų ir mokesčių mokėtojų praradimas, kas veiks viešuosius finansus ir socialinės apsaugos sistemos tvarumą. Mažėjant darbuotojų, kurie yra ir vartotojai, lėtės vartojimas, mažės mokesčių mokėtojų, todėl mažės valstybės biudžetas, bus mažiau galimybių finansuoti viešąsias paslaugas“, – pabrėžia LPK prezidentas.