Tiesa, dauguma apie pavojų ir galimas pasekmes nežino: net trečdalis darbuotojų prisipažino esantys visiškai neinformuoti, o 49 proc. savo žinias apie kenksmingų cheminių medžiagų poveikį sveikatai vertina kaip vidutiniškas arba prastas.
Ingos Ruginienės, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės vertinimu, tyrimo rezultatai iš esmės patvirtino, kad Lietuvoje situacija tokia pat sunki, kaip ir nemažoje dalyje Europos šalių. Lietuvos dirbančiųjų žinios apie pavojingos chemijos naudojimą yra itin skurdžios ir menkos ir to pasekmė – didelė profesinių ligų grėsmė.
„Šiandien atkreipėme dėmesį į mažo informuotumo problemą ir pradėjome viešą dialogą su suinteresuotomis institucijomis, rinkos ekspertais, kurių bendradarbiavimas gali padėti atrasti sprendimą. Sukvietę Lietuvos didžiųjų valstybinių ir privataus verslo įmonių saugos vadovus dar tiksliau apsibrėžėme problemą, nei ją atskleidė tyrimas: ekspertų nuomone, pavojingų cheminių medžiagų naudojimas įmonėse smarkiai išplitęs ne tik dėl nežinojimo, bet ir dėl pačių dirbančiųjų nenoro keisti įprastos, nors potencialiai pavojingos, darbo rutinos. Gąsdina tai, kad labai dažnai – darbuotojai savo sveikatos sutrikimų, netgi akivaizdžių ligų, nesieja su darbo aplinkos poveikiu,” – sako I. Ruginienė.
Nerita Šot, Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus specialistė, sako, kad darbuotojų menkai įvertinama ilguoju laikotarpiu daroma žala darbo aplinkoje.
„Pavojingos cheminės medžiagos susijusios su plačiu sveikatos problemų spektru: nuo odos sudirginimo iki kvėpavimo takų ligų ir vėžinių susirgimų. Ūmių ligų atveju tai lengviau susiejama su darbo aplinkos poveikiu, tačiau klastingiausia yra per ilgus metus daroma žala sveikatai, kuri galiausiai tampa onkologinių ligų priežastimi“, – sako N. Šot.
Ingos Ruginienės teigimu, svarbu ne tik efektyviai informuoti darbuotojus apie galimą žalą sveikatai, bet ir paskatinti verslą pavojingas chemines priemones keisti saugesnėmis, atrasti alternatyvų ten, kur jos galimos, stiprinti darbuotojų apsaugos priemones.
„Pavojingos chemijos pakeitimą saugesnėmis versle pirmiausiai stabdo įsitikinimas, kad tokie sprendimai yra per brangūs, sudėtingai diegiami. Įmonės, pirkdamos chemines priemones, lygina litro kainas, tačiau neįvertina rizikų, susijusių su darbuotojų sveikata. Pasaulyje apstu pavyzdžių apie kolektyvinius ieškinius bendrovėms ir kokią finansinę bei reputacijos žalą tai gali reikšti verslo organizacijoms. Lietuvoje dar nėra tokio teisminio ir žiniasklaidos skandalo precedento, tačiau ilgą laiką pavojingą chemiją darbo aplinkoje naudojančioms įmonėms ši rizika išlieka reali, – sako Robertas Notkus, biochemijos gamintojo „Bio-Circle“ atstovas.
LPSK pirmininkės teigimu, artimiausiu metu dėmesys bus skiriamas tolesniam skirtingų sričių institucijų ir ekspertų bendradarbiavimui, o taip pat galvojama apie papildomų priemonių darbuotojų švietimui sukūrimą.
„Informavimas ir visuomenės požiūrio į pavojingas chemines priemones keitimas nėra lengvas iššūkis. Tą galima būtų prilyginti tam, kaip visuomenė buvo mokoma saugesnio elgesio už vairo – prireikė daug laiko ir kantrybės. Dabar laikas kuo skubiau išmokti saugoti save darbo aplinkoje, norėti ilgiau džiaugtis sveikata, pilnavertišku gyvenimu“ , – sako I. Ruginienė.
