Kaip sako „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė, paprastai sezoniniams darbams darbuotojai pasirenka gegužės-rugsėjo laikotarpį. Tokį darbą daugiausiai renkasi studentai, tačiau, pasak ekspertės, sezoniniu darbu užsienyje neretai susidomi ir vyresni žmonės, pavyzdžiui, Lietuvoje pasiimdami atostogas ir išvykdami padirbėti į užsienį. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad darbdaviai darbuotojus vilioja suteikdami gyvenamąją vietą, maitinimą, taip pat nuveždami ir parveždami iš darbo bei rūpindamiesi kitomis darbo sąlygomis.

Daugiausia vasaros sezono darbų pasiūlymų galima rasti pajūryje. Feisbuko grupėse „Darbas Neringoje“ ir „Darbas Palangoje“ kasdien patalpinama po 10 įrašų, kuriuose maitinimo įstaigos, viešbučiai ir pramoginiai verslai ieško darbuotojų arba jaunimas ieško darbo pasiūlymų. Tiesa, kaip galima pastebėti, dažniausiai darbo ieško nepilnametės arba ką tik pilnametystės sulaukusios merginos. Dauguma jų norėtų dirbti padavėjomis. Kita dalis neįvardina darbo pobūdžio, neva galėtų dirbti bet ką.

„CV Online“ marketingo vadovė aiškina, jog feisbuko grupėse žmonės tikisi be pastangų susirasti darbą, dažnai net neįvardindami, kokio darbo ieško, ir taip tikėdamiesi sulaukti bet kokių pasiūlymų.

„Tikslinga būtų apsibrėžti, kokio darbo ieškai, ką moki, ką gali, tuomet ir darbdaviai galėtų lengviau pasiūlyti tinkamą darbą“, – pataria pašnekovė.

Prekybininkai Palangoje

Anot jos, karjeros portaluose sezoninio darbo Lietuvoje pasiūlymų šiuo metu nėra itin daug, mat skelbimų skaičius iki šimtų gerokai išauga balandžio ir gegužės mėnesiais. Dabar daugiausia vasaros darbų pasiūlymų užsienyje – Pietų Europos kurortuose, Skandinavijos ir Vakarų Europos šalyse. Pasak R. Karavaitienės, tokių skelbimų jau kovo mėnesį publikuojama dešimtimis, o darbuotojų reikia šimtais. Paprastai sezoniniai darbuotojai užsienyje uždirba dvigubai daugiau nei dirbdami Lietuvoje.

„Pietų Europos kurortuose reikalingi viešbučių, maitinimo, klientų aptarnavimo darbuotojai: kambarinės, barmenai, padavėjai, animatoriai, aptarnaujantis personalas ir pan. Vokietijoje, Nyderlanduose, Skandinavijos šalyse sezoniniams darbams reikalingi nekvalifikuoti bei kvalifikuoti darbuotojai statybose, transporto, prekybos, gamybos srityse“, – dėsto ji.

Tuo tarpu darbui Lietuvoje dažniausiai ieškomi maitinimo, viešbučių, prekybos, žemės ūkio sezoniniai darbuotojai. Anot ekspertės, gausiausios pajėgos vasaros metu reikalingos Lietuvos kurortuose ir dažniausiai tai yra su maitinimu susiję darbai: virėjai, pagalbiniai darbuotojai, padavėjai, barmenai ir pan. Pašnekovė atkreipia dėmesį, jog įmonėms ypatingai sunku surasti reikiamo personalo, tad darbdaviai į darbuotojus pradėjo dairytis iš Ukrainos ir Baltarusijos.

R. Karavaitienė pastebi, kad darbuotojus lengviau pritraukia tos įmonės, kurios suteikia apgyvendinimą, leidžia užsidirbti ir neperspaudžia darbuotojų. Jaunimas, jos teigimu, renkasi kurortus, kad galėtų darbą derinti su poilsiu. Anot pašnekovės, neretai jauni darbuotojai metai iš metų važiuoja į tas pačias darbo vietas – taip susiformuoja sezoniniai kolektyvai.

Sezoninis darbas

„Kurortuose dėl galimybės užsidirbti jaunimas renkasi padavėjų, barmenų darbus, nes iš arbatpinigių pavyksta užsidirbti didesnę atlyginimo dalį. Taip pat dažnas jų pasirinkimas – lauko prekyba ir darbai pramogų parkuose“, – komentuoja R. Karavaitienė.

Sezoninių darbuotojų atlyginimai itin priklauso nuo darbo srities ir šalies, bet kalbėdama apibendrintai R. Karavaitienės sako, kad vasarą atlyginimas Lietuvoje svyruoja apie 500-700 Eur „į rankas“, o užsienyje apie 1200-1500 Eur.

„Žinoma, kuo darbas reikalauja daugiau atsakomybės ir įgūdžių, tuo didesnio atlyginimo galima tikėtis. Pavyzdžiui, statybininkai Skandinavijos šalyse per mėnesį gali uždirbti daugiau nei 2 tūkstančius eurų“, – pabrėžia pašnekovė.

Nidoje vis sunkiau pavyksta rasti gerų specialistų

Restorano Nidoje „Varna. Terasa” bendrasavininkė Inga Janovskė vasarai ruoštis pradėjo dar žiemai nepasibaigus – sezoninių darbuotojų paprastai ieško nuo vasario galo, o kartais nuo kovo pradžios. Čia ieškoma iki 25-ių darbuotojų: virėjų, barmenų, padavėjų, baristų, pagalbinių darbuotojų. Tiesa, anot jos, dalis jų grįžta ne vienus metus iš eilės, kitos dalies tenka ieškoti socialiniuose tinkluose arba Klaipėdos turizmo mokykloje. Visgi ji pripažįsta, kad kasmet rasti gerų specialistų darosi vis sudėtingiau, o ši tendencija kartojasi jau metai iš metų.

„Pradedame dirbti gegužės gale, o langines kalam rugsėjo vidury, tad norime pirmieji potencialiems darbuotojams suteikti gerų darbo pasiūlymų. Kartais ši strategija žlunga, nes kartais su būsimu darbuotoju susitarus kovą, gegužę jis ima ir apsigalvoja arba gauna geresnį pasiūlymą. Esame taip nusvilę jau ne kartą“, – pripažįsta pašnekovė.

I. Janovskė priduria, kad darbuotojų paieškos tęsiasi visą sezoną, mat pasitaiko, jog kuri nors pusė nepateisina lūkesčių.

„Kartais darbuotojai neatitinka reikalavimų, o tai galima pamatyti tik prasidėjus sezonui. Tuomet su tokiu darbuotoju tenka atsisveikinti, o kartais mes, kaip įstaiga, nepateisiname jų lūkesčių, tad ir vėl ieškome naujų darbuotojų. Žanro klasika: žuvis, kur giliau, o žmogus, kur geriau. Tad darbuotojų paieška baigiasi tada, kai vasara eina į pabaigą“, – sako ji.

Prekybininkai Palangoje

Moteris pasakoja, kad darbuotojus bando privilioti nemokamu maitinimu, apgyvendinimu bei nuolaidomis kitose įmonei priklausančiose įstaigose. Anot jos, priklausomai nuo pareigų, sezono metu už tokį pat darbą darbuotojas uždirba mažiausiai iki pustrečio karto daugiau nei dirbdamas ne sezono metu didmiesčiuose.

Jaunimas plūsta į pajūrį

Vandenlenčių parkas „313 Cable park” Palangoje taip pat ieško kelių dešimčių darbuotojų: operatorių-instruktorių, padavėjų, barmenų, virtuvės ir registratūros darbuotojų, kambarių tvarkytojų. Šiame parke įsikūręs viešbutis, restoranas bei vandens pramogos. Kaip teigia personalo vadovė Simona Jarašūnaitė, darbuotojų paieškos prasidėjo kovo pradžioje, tačiau pašnekovė nesibaimina, jog per anksti jas pradėjo. Anot jos, kai kurie kandidatai įspėja, kad gali dirbti tik po studijų sesijos – nuo birželio vidurio. Be to, yra darbuotojų, kurie gali pradėti dirbti ir vėliau.

„Mūsų prioritetas, kad kandidatas būtų vietinis ir turėtų, kur gyventi, taip pat svarbus išsilavinimas, nes operatoriaus darbas – atsakingas, tad svarbu, kad nebūtų koks kaušas. Esminis dalykas padavėjo pozicijai – pokalbis – kaip kandidatas bendrauja su žmogumi“, – dėsto S. Jarašūnaitė.

Vandenlenčių parkas įdarbina ir nepilnamečius, tik svarbiausia, kad asmuo būtų atsakingas. Personalo vadovė tikina, kad darbuotojus bando privilioti nemokamu plaukimu, mat šis sportas nėra pigus – sezono abonementas kainuoja apie 700 eurų.

„Manome, jog mūsų didelis pliusas – vandenlenčių sportas, tad ieškome kolektyvo, kuris juo domėtųsi ir darbuotojui būtų privilegija, kad jis laisvu metu galėtų plaukti. Dažniausiai darbas trunka pusę dienos, kita pusė – laisva“, – teigia pašnekovė.

Vyrukas čiuožia vandenlente (asociatyvi nuotr.)

Vandenlenčių parkas darbus pradeda balandžio pabaigoje ir tęsia iki rugsėjo. Anot personalo vadovės, darbuotojams per vasarą pavyksta užsidirbti apie 2 tūkst. eurų, per mėnesį – mažiausiai 600 eurų „į rankas“, nepriklausomai nuo pozicijos.

Kita populiari vasaros pramoga – dviračių nuomos punktai – taip pat pradėjo darbuotojų paieškas. Viename darbo skelbimų portale „Kurortų pramogos“ siūlo terminuotą darbą šešiems mėnesiams (balandis-spalis). Čia taip pat skelbiama, kad darbo užmokestis prasideda nuo 900 eurų per mėnesį, atskaičius mokesčius.

Didieji prekybos tinklai vilioja nemokamais pietumis ir apgyvendinimu

Sezoninių darbuotojų nuo kovo mėnesio vidurio ieško ne tik vietiniai verslai, bet ir didieji prekybos tinklai. „Maximos“ personalo departamento vadovės Margaritos Plešakienės teigimu, didžiausias darbuotojų poreikis sezono metu planuojamas didžiuosiuose miestuose bei Ignalinoje, Molėtuose, Nemenčinėje, taip pat pajūryje – Palangoje ir Nidoje. Anot jos, darbuotojų skaičius sezono metu paprastai padidėja apie 8 proc.

„Darbuotojų ieškome daugiausiai prekybos srityje: kasininkų-pardavėjų, konsultantų, salės darbuotojų, krovėjų. Taip pat sezoniniam darbui reikalingi ir logistikos darbuotojai, dažniausiai tai būna užsakymų komplektuotojai, sandėlio darbuotojai. Maisto gamybos srityje sezoniniam darbui samdomi kepėjai, virėjai, cecho darbuotojai“, – vardija M. Plešakienė.

Prekybos tinklo statistika rodo, kad didžiausią dalį sezoniniam darbui įdarbintų darbuotojų sudaro jaunimas iki 29 metų – net 85 proc., o pasibaigus vasaros sezonui, personalo vadovės teigimu, penktadalis sezoninių darbuotojų lieka dirbti „Maximoje“.

„Sezono metu labiau laukiami studentai ar jaunesnio amžiaus darbuotojai, kurie norėtų išbandyti save prekybos srityje bei dirbti atostogų metu. Visus savo darbuotojus pirmiausia apmokome, kad suteiktume darbui reikiamų žinių ir praktikos įvairiose srityse: nuo bendravimo su klientais iki maisto ruošimo“, – dėsto pašnekovė.

Prekybos tinklas taip pat skatina darbuotojus visomis socialinėmis garantijomis, galimybe dirbti slenkančiu darbo grafiku, nemokamu apgyvendinimu pajūryje ir gyvenantiems 50 kilometrų atstumu nuo sostinės bei maitinimu. Visa tai, anot pašnekovės, padeda pritraukti norinčiųjų padirbėti sezono metu.

Patarimai ieškantiems sezoninio darbo

Paklausta, nuo ko reikėtų pradėti sezoninio darbo paieškas, karjeros ekspertė R. Karavaitienė pirmiausia pataria išsirinkti šalį, kurioje domina darbas. Toliau reikėtų įvertinti darbo sritį, pobūdį ir lūkesčius darbo atžvilgiu, pavyzdžiui, ar pagrindinis tikslas – tik daug užsidirbti, ar dar ką nors išmokti ir pamatyti. Tokiu atveju galima rinktis tokias programas kaip „Work and Travel“, kai studentams suteikiama galimybė užsidirbti ir pakeliauti užsienyje. Be abejo, reikia itin atidžiai rinktis darbdavį, tikrinti atsiliepimus, kad nenudegtumėte.

„Nepatikimi darbdaviai gali gerokai apkartinti vasarą. Kai darbuotojas ieško darbo, labai svarbu iš anksto su darbdaviu susitarti dėl darbo pobūdžio, atlygio, darbo valandų, priedų ir pan. Nereikėtų pasikliauti vien žodiniu susitarimu, nes neretai darbdaviai pažada daugiau nei gali ištesėti. Todėl verta susitarimą įforminti raštu ir, žinoma, dar prieš pradedant darbą“, – pataria R. Karavaitienė.

Pašnekovė taip pat atkreipia dėmesį, kad, jei sezoninio darbo ieškote Lietuvoje, pradėkite jo ieškoti jau balandį, o jei užsienyje – pradėkite jau dabar.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (814)