Kaip didelio informacijos srauto, multitaskinimo ir dinamiškos darbo rinkos kontekste išlaikyti darbuotojų lojalumą, motyvaciją ir norą kurti vienoje įmonėje – skirtingų rinkos profesionalų įžvalgos.
Kai kurios motyvacijos tiesiog madingos
Jei neseniai teko peržvelgti darbo skelbimus veikiausiai pastebėjote, kad šie darosi vis ilgesni. Kompetentingą atlyginimą vejasi nemokami vaisiai pusryčiams, sporto klubo prenumeratos, biudžetas asmeniniam tobulėjimui bei namus primenanti ofiso aplinka, o kur dar lanksčios darbo valandos, komandos stiprinimo pramogos ar kasmėnesiniai priedai už pasiektus rezultatus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) vadovė Aušra Bytautienė teigia, kad bet kuris pakalbintas personalo praktikas įvardins dvi problemas – kaip šiandien pritraukti darbuotoją ir kaip jį išlaikyti.
„Yra itin jautrių sektorių, pavyzdžiui IT, kurių atstovams tenka susitaikyti – kad ir ką darysi, žmonių migracija vis tiek vyks. Bet ją mažinti – būtina, nes naują žmogų surasti ir apmokyti organizacijai kainuoja pinigus. Tiek PVPA, tiek kitų organizacijų atliekami tyrimai rodo, jog vidutinis darbo stažas Lietuvoje siekia 5,5 metų. Tuo tarpu personalo praktikai pastebi, kad jauni darbuotojai tipiškai organizacijoje dirba tik dvejus metus. Matant tokį skaičių įmonei turi būti svarbus vienas dalykas – kaip per šį laiką maksimaliai panaudoti darbuotojo potencialą, kad jis spėtų save visiškai realizuoti? Kaip per metus ar trumpiau pasiekti pilną darbuotojo produktyvumą?“ – kalbėjo A. Bytautienė.
Siūlo mokytis iš geriausių ir iškelti sau esminį klausimą
„Telia Lietuva“ Žmogiškųjų išteklių padalinio vadovas, PVPA valdybos narys ir vienas iš konferencijos idėjos autorių Ramūnas Bagdonas siūlo pažvelgti į užsienio gigančių, tokių kaip „Google“ ar „Amazon“, strategiją. Šios įmonės, specialisto teigimu, jau ieško motyvuotų, save atradusių darbuotojų, kurie nori dirbti, įveikti naujus iššūkius ir taip realizuoti save.
„Motyvuotas žmogus žino, ką nori pasiekti konkrečioje įmonėje, – kokią vertę jis sukurs darbdaviui, kokią sau, kokius projektus nori įgyvendinti, ką išmokti, prieš imdamasis naujų iššūkių. Su tokiais žmonėmis įdomiau dirbti ir rezultatai pasiekiami daug greičiau, nei su tais, kurie eina į darbą tarsi verčiami, kuriuos reikia motyvuoti iš šalies“, – kalbėjo R. Bagdonas.
Pašnekovas nemėgsta vartoti „lojalaus darbuotojo“ sąvokos. Jo manymu, sveiki darbdavio ir darbuotojo santykiai turi būti lygiaverčiai, kur svarbiau ne lojalumas, o rezultatyvumas.
„Jei įmonė iš manęs tikisi lojalumo, ar ji pasiryžusi ir man taip pat įsipareigoti? Vargu. Naujoje studijoje skaičiuojama, kad Y kartos atstovai darbovietes keičia apie 7 kartus per gyvenimą, tuo metu Z karta Amerikoje tai padaro 15 kartų. Tendencija labai aiški – žmonės nori skirtingų, įvairiapusių patirčių ir nebūtinai save sieja su viena įmone. Darbdaviams, manau, reikia su tuo ne kovoti, nesistengti to pakeisti, bet mokytis kuo greičiau darbuotoją apmokyti, įdarbinti ir maksimaliai pasinaudoti jo potencialu“, – įsitikinęs pašnekovas.
R. Bagdonas turi užduotį ir darbuotojui – paklausti savęs, ar tai, ką darote šiandien, padarys jus konkurencingu po penkerių ar dešimt metų. Jeigu apie tai dar nesusimąstėte, ateity gali kilti problemų.
Kai darbe „veža“
Kaip pastebi L. Kilimonytė, išlaikyti ir motyvuoti lojalų darbuotoją gali būti tikras iššūkis darbdaviams, tačiau, nustačius, kas domina konkretų žmogų, jį galima sudominti darbu ilgam.
„Žmogiškieji ištekliai – viena rizikingiausių sričių. Tam, kad pavyktų suburti vieningą kolektyvą, dirbantį bendram tikslui, kad darbuotojai būtų motyvuoti, lojalūs ir patenkinti, reikia kūrybiškumo, įgūdžių ir išmonės. Viena vertus, lojalumas yra charakterio ypatybė, kurią turi arba ne. Tačiau, kita vertus, pagrindinis lojalumo veiksnys – prasmės pojūtis darbe. Kai mus „veža“ tai, ką darome darbe, kai mūsų ir darbdavių idėjos bei vertybės sutampa, kai aplink daug bendraminčių – tai motyvuoja nekeisti darbovietės. Naujausi tyrimai patvirtina, kad žmogui labai svarbu jausti, kad jo darbas daro pokytį, yra prasmingas, o jo indėlis – vertinamas. Jei dirbama tik dėl pinigų, lojalumas ima šlubuoti, ir tik laiko klausimas, kada toks žmogus ims žvalgytis į konkurentų įmones“, – kalbėjo ji.
Jau seniai ištirta, kad pinigai nėra pagrindinis motyvavimo veiksnys. Žmogui, žinoma, reikia pinigų, kad jis galėtų gyventi oriai ir jaustis saugus. Visgi atlyginimo padidinimas ar premijos išmokėjimas motyvuoja tik trumpam.
„Motyvacinės priemonės skiriasi priklausomai nuo darbo srities, darbuotojų interesų, mentaliteto ir net amžiaus. Kai darbas yra amatas, veikia vienos priemonės, kai kalbame apie šiuolaikinio startuolio jaunus specialistus, juos domina visai kiti dalykai. Naujesni tyrimai informuoja, kad darbuotoją motyvuoja mėgavimasis savo darbu. Įvertinus galutinį rezultatą, kurį pasiekia darbu besimėgaujantis ir jį abejingai atliekantis asmuo, jis labai skiriasi – tiek darbo kokybė, tiek rezultatų pasiekimo laikas“, – pabrėžė L. Kilimonytė.
