Nemažam skaičiui Lietuvos gyventojų ši šventė asocijuojasi su sovietmečiu, namo parsvirduliuojančiais, gerokai įkaušusiais vyrais, nešinais narcizų ir raudonų tulpių, sutrintais ir nuleipusiais žiedais, puokšte.

Sovietų sąjungoje kovo 8 d. buvo valstybinė šventė, nedarbo diena, su gausybe viešų renginių, skirtų tarybinės moters visapusiškam heroizmui šlovinti. Šios šventės šventimas visuomenėse, patyrusiose sovietinio tipo modernizaciją, neatnešė moterų emancipacijos, o tradicinių nuostatų apie vyrus ir moteris, jų vaidmenis, jų lygybę ir nelygybę, kaita vyko daug lėčiau nei Vakarų visuomenėse. Lietuva puikiai tai iliustruoja, iš kitų Europos šalių išsiskirdama santykinai didele gyventojų, kuriems yra būdingas konservatyvus patriarchalinis požiūris į lyčių vaidmenis, dalimi.

Vyrų ir moterų darbas

2017 m. Europos vertybių tyrimo duomenis, 45 proc. Lietuvos gyventojų pritaria teiginiu „vyras turi uždirbti pinigus, moteris – rūpintis namais ir šeima“, 41 proc. – „apskritai kalbant, vyrai yra geresni politiniai lyderiai nei moterys“. 39 proc. – „apskritai kalbant, vyrai geriau vadovauja verslui nei moterys“, 22 proc. – „didėjant nedarbui, vyrai turi turėti daugiau teisių į darbą nei moterys“.

Labai skiriasi vyrų ir moterų nuostatos šiais klausimais: kad vyro darbas uždirbti pinigus, o moters – rūpintis namais, mano 49 proc. vyrų ir 42 proc. moterų, tačiau, kad vyrai geresni politikai, įsitikinę net 57 proc. vyrų ir tik 28 proc. moterų; kad vyrai geresni verslininkai – atitinkamai 56 proc. ir 24 proc.

Vyrų ir moterų darbas

Vakarų ir Šiaurės Europoje šiems teiginiams pritaria keturis ir daugiau kartų mažiau gyventojų, o vyrų ir moterų nuomonės nesiskiria ar skiriasi daug mažiau.

Sakysite, kad lietuviai kitokie, nes yra katalikai? Lenkai, slovėnai, ispanai yra taip pat katalikai, tačiau jų tarpe išvardintiems keturiems teiginiams pritariančių yra mažiau. Esame artimesni pagal nuostatas ne Vakarų ir Šiaurės Europai, o Rusijai ir Baltarusijai, kurioje konservatyvios patriarchalinės nuostatos yra dar labiau paplitusios nei Lietuvoje.

Per trisdešimt nepriklausomybės metų lietuviai tapo šiek tiek nuosaikiau konservatyvūs, tačiau esminių ir greitų pokyčių šioje srityje negalime tikėtis: šiuo metu jaunimo nuostatos mažai skiriasi nuo vyresnių gyventojų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (256)