Everesto vedliai šerpai
Everestas – alpinizmo Meka, į kurią žmonės vis tiek nori kopti, nors žuvusių žmonių kūnais nukloti visi takai, šie kūnai neretai atstoja orientyrus.
Nepaisant 6,5 proc. mirtingumo, kasmet nestinga norinčių įkopti į Everestą ir pasiryžusių sumokėti nemažus pinigus tiems, kas sutiks juos lydėti iki viršukalnės. Galbūt laikote šerpais vadinamus alpinistų vedlius viskam atspariomis kalnų ožkomis, bet iš tiesų jie, kaip ir eiliniai žmonės, gali žūti ir žūsta, kopdami į kalną. Kaip rašo BBC, per sezoną šerpas uždirba apie 6 700 dolerių – maždaug 10 kartų daugiau nei eilinis Nepalo gyventojas uždirba per metus.
„Baltieji šalmai“
„Baltieji šalmai“ priklauso savanoriškai Sirijos gynybos organizacijai. Kai nuo bombų griūna pastatai ir visi bėga iš katastrofos vietos, „Baltųjų šalmų“ nariai eina ieškoti likusių gyvųjų.
Tai ne tas pats lyg gelbėti žmones po žemės drebėjimo ar po tornado. Po gamtinių nelaimių bent jau gali būti tikras, kad nėra paslėptų bombų. CNN duomenimis, Sirijoje gelbėtojų darbą trukdo paslėptos bombos, jos nukreiptos į pirmus žengiančius į griuvėsius žmones.
„Baltųjų šalmų“ nariai kiekvieną dieną atsisveikina su savo vaikais, prieš eidami ieškoti kūdikių po griuvėsių krūvomis Alepe.
Sirijoje yra 3000 „Baltųjų šalmų narių“. Nuo 2017 m. sausio atlikdami pareigą žuvo 145. „Baltieji šalmai“ dirba ne dėl 150 dolerių per mėnesį, o vardan išgelbėtų žmonių, kurių nuo 2012 m. išgelbėta dešimtys tūkstančių.
Ugnikalnių kasėjai
Daugumai žmonių pamatyti aktyvų ugnikalnį – retas įvykis gyvenime. Tiesa, to nepasakysi apie vulkanologus ir ugnikalnių šachtininkus. Vulkanologai tiria ugnikalnius, jie naudojasi saugumo įranga. Iš ugnikalnių sierą kasantys darbininkai neturi jokios įrangos, nebent skara apsiriša nosį nuo dūmų.
CNN duomenimis, Indonezijai priklausančioje Javos saloje, ant Idženo ugnikalnio dirbantys kasėjai eina dirbti su marškinėliais, lazda ir ant kitos lazdos užkabintais keliais krepšiais kasamai sierai. Šie kasėjai daugybę valandų dirba toksiškomis sąlygomis, kvėpuodami ugnikalnio dūmais, nes darbdavys neduoda dujokaukių. Už šį sveikatai kenksmingą darbą mokama po 12 dolerių per dieną.
Branduolinių elektrinių juodadarbiai
Branduolinių elektrinių juodadarbiais vadinami darbininkai atlieka pavojingiausius, nešvariausius darbus elektrinėse. Juos samdo dienos darbams ir dažnai pasako, koks darbas laukia, kai jau nebebūna kur trauktis. Kaip rašo „LA Times“, šiems juodadarbiams gali tekti išvalyti radioaktyvų vandenį, sukrauti branduolines atliekas arba eiti į vietą, kur neseniai nutekėjo radioaktyviosios medžiagos.
Pasirodo, 96 proc. radiacijos Japonijoje paveikia tokius juodadarbius, likę 4 proc. tenka nuolatiniams jėgainių darbuotojams.
Gyvačių nuodų surinkėjai
„Business Insider“ duomenimis, gyvačių nuodų surinkėjai išspaudžia nuodus gyvatėms iš nuodų liaukų. Kam šito reikia? Iš nuodų gaminami priešnuodžiai, kurie vieninteliai gali išgelbėti nuo nuodingo gyvatės įkandimo.
Dažniausiai reikalaujama, kad nuodų surinkėjas turėtų biologijos (ar panašios srities) magistro arba doktoranto laipsnį. Nežinoma, kiek nuodų surinkėjai uždirba. Jei kyla minčių apie tokią veiklą, žinokite – praktiškai visiems nuodų surinkėjams anksčiau ar vėliau įgelia, ir ne po vieną kartą.
Kaubojai su sraigtasparniais
Australijoje dalis kaubojų nutarė, kad yra spartesnis būdas ganyti, suvaryti gyvulius. Jie apsieina be arklių ir be lasų – šie kaubojai su labai žemai skrendančiais sraigtasparniais suvaro bandą maždaug šeštadaliu greičiau nei įprastu būdu.
Pasak BBC, kaubojai skrenda su sraigtasparniais labai lėtai ir labai žemai, taigi nelieka laiko kažko imtis, jei sugenda variklis. Jei galvijai bėga tarp medžių, šių kliūčių reikia išvengti. Kasmet Australijoje dirbdami žūsta apie 10 kaubojų su sraigtasparniais. Šis darbas gali skambėti žaviai, bet realybėje yra be galo pavojingas.
