Į DELFI redakciją parašė vyras, atlikęs eksperimentą. Marius (pavardė žinoma – DELFI) kreipėsi skelbime nurodytu telefonu ir savo kailiu išbandė įdarbinimo galimybes. Visgi, susisiekus su skelbimo autoriais, paaiškėjo, kad šiam darbui tinkami ir vyrai.
Tiesa, darbo paieškų portale „Darbo.lt“, kur ir buvo patalpintas įrašas, turinys jau pakoreguotas. Vietoje „Patirtis nebūtina, viso to moterys moka iš gyvenimo“ atsirado: „Patirtis nebūtina, užtenka gyvenimo pamokų“. Tad greičiausiai apie netinkamą skelbimo turinį patys autoriai jau susiprato arba buvo informuoti institucijų.
Maža to, nors skelbimo pavadinime aiškiai nurodoma, kad ieškoma valytoja, darbo aprašyme minimos ir kitos atsakomybės: daržovių, dulkių, grindų bei tualeto valymas. Vadinasi, 550 Eur, neatskaičius mokesčių, būsima (-as) restorano valytoja (-as) gaus už tris pareigybes: valytojos, virėjos ir indų plovėjos.
Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad beveik visi portalo „Darbo.lt“ skelbimai valytojai (-ui) yra skirti moterims, t. y. iš 17 patalpintų skelbimų net 13 yra moteriškos giminės. Tarp skelbimus įkėlusių įmonių tokie žinomi restoranai ir kavinės kaip „Submarinas“, „Sugamour“, „Gan Bei City“, „La Boheme“.
Tuo metu portalą sukūrusios ir prižiūrinčios įmonės „Pasaulio tinklas“ direktorius Dainius Graužinis problemos neįžvelgia. Pasak jo, jei pasitaiko diskriminacinių ar įžeidžiančių darbo skelbimų, jie ištrinami arba pataisomi, tačiau, kaip jis sako, nėra galimybės peržiūrėti visų darbo skelbimų turinio, nes portalas yra nemokamas.
„Neturime galimybių sekti kiekvieną žodį. Skelbimų svetainė yra nekomercinis dalykas, jei imtume pinigus, tai prisiimtume atsakomybę ir tikrintume visas gramatines klaidas. Reaguojame, kai kas nors praneša dėl lygių galimybių. Žmonės prie kiekvieno skelbimo rašo komentarus ir jie labai padeda, nes mes viso teksto perskaityti negalime, nes jis gali būti labai ilgas", – sako D. Graužinis.
Anot jo, skelbime nurodyti abi gimines, kaip daro kiti darbo paieškų portalai, būtų per daug sudėtinga ir skelbimas atrodytų absurdiškai.
„Tai labai paprasta problema – lietuvių kalba yra archajinė ir savyje diskriminacinė, nes neturi, kaip rusų ar anglų kalba, įvardžio be lyties. Skelbime negalime surašyti visų dalykų. Įsivaizduokite, kaip atrodys skelbimas, jei aš rašyčiau: ieškome valytojos ar valytojo, negro arba gali būti ir ne negras, geltonasis, gali būti žydas arba ne, tikintis arba netikintis. Turi būti kažkoks protingumo kriterijus. Kai konkrečiai nurodoma, kad ieškoma moteris, tada diskriminacija, jei nenurodoma ir rašoma, kad ieško vairuotojo, galima suprast, kad bendrąja prasme“, – komentuoja jis.
Panašių moteris diskriminuojančių skelbimų internete – ne vienas. Pavyzdžiui, kitame darbo paieškų portale patalpintas skelbimas, kuriame siūlomas darbas inžinieriui Klaipėdoje. Vienas iš minimalių reikalavimų – lytis, t. y. privaloma būti vyru. Šis skelbimas internete sulaukė įvairių reakcijų. „Aš, kaip vyras, esu pasipiktinęs, kad tai minimalus reikalavimas”, – rašo vienas feisbuko vartotojas.
Kaip skelbia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, pagal lygių galimybių įstatymus, darbdavys privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus, nepaisant kandidatų lyties tiek priimdamas į darbą, tiek formuluodamas reikalavimus kandidatams darbo skelbimuose.
„Šie darbo skelbimai yra diskriminuojančio pobūdžio, bet, mūsų žiniomis, autoriai juos pataisė, tad galimas pažeidimas pašalintas“, – teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Izabelė Švaraitė.
Darbdaviai darbo skelbimuose persistengia
Kaip pastebi darbo skelbimų portalo „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė, viešoje erdvėje diskriminacijos atvejų, daugiausia dėl amžiaus ir lyties, darbo skelbimuose vis dar pasitaiko, bet jų skaičius, anot jos, kasmet gerokai mažėja.
„Mes, kaip karjeros portalas, prieš paskelbdami darbo skelbimus juos patikriname, todėl pastebėję diskriminacinės informacijos kreipiamės į įmonę ir informuojame, kad tokios informacijos skelbime negali būti“, – teigia ji.
Specialistės teigimu, nors amžius ir lytis dar neįrodo žmogaus kvalifikacijos, tačiau neretai darbo rinkoje stereotipai paima viršų. Visgi, anot jos, gerokai didesnė diskriminacija yra „nematoma“ ir nepublikuojama darbo skelbimuose, t.y. kai įmonė būna nusistačiusi, koks turi būti idealus kandidatas.
„Tarkim, įmonė mano, kad inžinierius turi būti tik vyras ir net nesvarsto kandidačių moterų. Dėl darbo skelbimo turinio konsultuojame darbdavius, atkreipiame dėmesį, ką galima, o ko negalima rašyti darbo pasiūlymuose. Tačiau, ar darbdaviai nediskriminuos kandidatų atrankos metu, priklausys nuo įmonės sąmoningumo ir atsakomybės“, – dėsto R. Karavaitienė.
Kaip sako darbo ekspertė, priežasčių, kodėl darbo skelbimuose vis dar pasitaiko diskriminacijos apraiškų, gali būti įvairių. Viena dažniausiai pasitaikančių – nežinojimas, nesidomėjimas darbo rinkos situacija, pokyčiais bei įstatymais.
„Kartais darbdaviai persistengia: darbo skelbimus nori parašyti labai kūrybiškai ir demonstruodami savo išmonę prirašo daugiau nei reikia ir ne tą, ką galima. Kartais įmonės tiesiog nesureikšmina kaip ir ką rašo skelbime. Ir dar vienas atvejis, kai įmonė norėdama būti labai tiksli ir konkreti, skelbime surašo visus reikalavimus, kurie atitinka jų idealaus kandidato profilį“, – pastebi „CV Online“ specialistė.
Pablogėjus darbo sąlygoms, kreipiasi nėščios moterys
Kaip sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė, dėl galimos diskriminacijos darbo skelbimuose gyventojai į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipiasi gana dažnai: jau šiemet, pastebėję netinkamą darbo skelbimą, per feisbuką kreipėsi keletas asmenų, o kontrolierės iniciatyva pradėti du tyrimai. Maža to, 2017 m. lygių galimybių pažeidimai darbo santykių srityje Tarnybos veikloje pagal dažnumą buvo antri po pažeidimų vartotojų teisių apsaugos srityje.
Anot I. Švaraitės, didžioji dalis užimtumo srities tyrimų paprastai atliekama dėl galimai diskriminuojančių darbo skelbimų, kuriuose darbdaviai atitinkamas pareigas užimti dažniausiai siūlo moterims, tokiais veiksmais apribodami vyrų galimybes pretenduoti į skelbimuose nurodytas pareigas, pavyzdžiui, administratorių, sekretorių, padavėjų, barmenių, pardavėjų, valytojų, indų plovėjų, slaugių, kambarinių, auklių, vadybininkių, asistenčių, konsultančių. Tiesa, kaip ji pažymi, kartais pageidaujama tik administratorių vyrų.
„Anksčiau sulaukdavome kreipimųsi dėl nėščių moterų darbo sąlygų pabloginimo, keletą kartų kreiptasi dėl skirtingo moterų ir vyrų darbo užmokesčio“, – teigia ji.
I. Švaraitės teigimu, jei gyventojai į Tarnybą kreipiasi per socialinius tinklus, t. y. parašo žinutę, pažymi po galimai diskriminuojančiais įrašais, pirmiausia susisiekiama su skelbimų autoriais, specialistai išsiaiškina galimai diskriminacinių reikalavimų pateikimo priežastis ir pataria pakeisti skelbimą, paaiškindami, kad darbuotojus reikia rinktis pagal jų kvalifikaciją.
„Išsiunčiame ir atmintinę, kaip rengti lygių galimybių įstatymams neprieštaraujančius skelbimus. Tai yra jau kelerius metus vykdomos socialinės kampanijos „Už kompetenciją“ dalis. Įmonės paprastai į pastabas atsižvelgia ir geranoriškai pakeičia diskriminuojančius reikalavimus, nes pažeidimai dažnai padaromi dėl nežinojimo ar neapsižiūrėjimo“, – dėsto I. Švaraitė.
Kaip skelbia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2017 m. vykdant kampaniją „Už kompetenciją“ susisiekta su 157 darbdaviais ar jų atstovais. Anot Tarnybos atstovės, jei darbdaviai skelbimo nepataiso arba nepašalina, pradedamas tyrimas dėl galimo lygių galimybių pažeidimo. „Tyrimas pradedamas ir tuo atveju, jei tas pats darbdavys pakartotinai paskelbia įstatymo nuostatoms prieštaraujantį darbo skelbimą. 2017 m. metais taip pradėti vos 3 tyrimai”, – sako ji.
Anot specialistės, atlikęs tyrimą lygių galimybių kontrolierius gali rekomenduoti nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus, įspėti dėl padaryto nusižengimo, skirti administracinę nuobaudą, nustačius nusikalstamos veikos požymius, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai.
