Muzikos mokytojas Romas Brūzga kasdien dirba su specialių poreikių turinčiais vaikais. Muzikos pamokos – labiau terapinės, nes dauguma vaikų nepajėgūs atsiminti natų ar akordų. Iki tol dirbęs bendrojo lavinimo mokykloje muzikos mokytojas paliko šį darbą, kad daugiau laiko praleistų su sūnumi, kuriam reikėjo specialios priežiūros.
„Mano vaikas prieš pusmetį numirė. Jis buvo 30 metų. Man pasisekė, kad esu muzikantas, sugebėjau visada derinti slaugą ir darbą“, – pasakoja mokytojas.
R. Brūzga sako, kad žino daugiau tėvų, kurie, neturėdami galimybės derinti darbo ir neįgalaus vaiko priežiūros, aukoja karjerą ir lieka namuose.
Seimas šiuo metu svarsto galimybę neįgaliojo priežiūros laikotarpį įskaičiuotas į pensijos ir nedarbo draudimo stažą, kai jo prižiūrėtasis mirtų.
„Tai suvienodinamos sąlygos, socialinės garantijos nepriklausomai nuo to, kokia slaugymo forma teikiama. Mums tai atrodo teisinga. Valstybė šiandien gali sau leisti“, – teigia Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
Neįgaliųjų forumo direktorė Henrika Varnienė, kuri derina neįgalios 19 metų dukros priežiūrą su darbu, Seimo narių iniciatyvą sveikina, bet apgailestauja, kad ši esą pavėluota.
„Dabar atsiranda mamos, kurios jau išeina į pensiją ir jos išėjusios pamato, kad neturi visai pensijos ir ta situacija yra tragiška. Žmonės visą gyvenimą slaugę savo sunkiai sirgusius šeimos narius ir darbo negalėjo suderinti su slaugymu, todėl buvo priversti išeiti iš darbo“, – pasakoja H. Varnienė.
Tiek neįgaliųjų forumo direktorė, tiek Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas svarsto, kad tokioms pataisoms įgyvendinti reikiamas lėšas geriau būtų skirti dienos centrams kurti, o ne slaugantiesiems.
„Paslaugų poreikis vis didėja ir reikėtų, kad valstybė suteiktų galimybę pasinaudoti paslaugomis: ar tai būtų nuolatinė slauga, ar priežiūra, ar globa. O ne palikti tai vienam žmogui su tuo kovoti, nes žmogus galbūt kur kas geriau galėtų pasireikšti kitose sferose“, – pastebi A. Sysas.
Seimui pritarus, nauja tvarka įsigaliotų nuo 2020 metų, tam reikėtų apie 10,5 milijono eurų.
