Taip. Ir tas darbas labai gerai įrodo, kad principas „kai nematai, tai ir širdies neskauda“ ne visada teisingas. Tamsiausių socialinės medijos platformų užkaborių „valytojai“ taip tikrai nemano. Bėda ta, kad pašalinus kenkėjišką turinį, jiems kylančių problemų grėsmė tebetvyro.
Tai labai aiškiai atskleidė dokumentinis filmas „Interneto valytojai“ („The Cleaners“), parodęs, su kuo kasdien susiduria Filipinuose dirbantys turinio prižiūrėtojai, dažniau vadinami moderatoriais. Sunku net įsivaizduoti kasdien jiems tenkančias žiauraus smurto ir drastiškų vaizdų dozes.
Manila ir iš tiesų yra tapusi svarbiu kai kurių stambiausių socialinės medijos ir turinio paslaugų, tokių kaip „Facebook“, „Instagram“, „YouTube“, „Google“, „Twitter“ ir kt., turinio moderavimo centru.
„Interneto valytojų“ kūrėjai, duetas iš Vokietijos, nemažai laiko sugaišo mėgindami susipažinti su Filipinų sostinėje dirbusiais penkiais buvusiais moderatoriais. Trečiosios šalies turinio peržvalgos įmonėms jų darbas kas valandą atnešdavo 1–3 dolerių pelną. Su sąlyga, kad nebus atskleistos jų tapatybės, tie moderatoriai sutiko papasakoti apie darbą nepageidaujamą turinį filtruojančiose įmonėse. Jie taip pat nurodė, kaip apsisprendžia, ar konkretus turinio elementas – propaganda, menas, ar naujienos.
Filmas nagrinėja moderatorių patiriamą problemą, nulemtą būtinybės peržiūrėti begalę atgrasių vaizdų ir nemalonių pranešimų. Nagrinėjamas ir cenzūros klausimas, iškylantis, kai laikantis kokios nors platformos vykdomos politikos pašalinami konkretūs atvaizdai. Mianmare veikiančiose „Facebook“ ir panašiose platformose buvo paskleistos nemenką pavojų sukėlusios melagingos naujienos. Mianmaras – tai šalis, kurioje persekiojami rohinjų etninei grupei priklausantys asmenys. Filme viena moteris pasakoja, kokį siaubą jai, kaip vienai iš rohinjų, teko patirti, ir kaip dėl „Facebook“ Mianmaras tapo toks nesaugus, kad ji buvo priversta pabėgti.
Panašių atvejų galima papasakoti ne vieną, o su jais susiję teisminiai nagrinėjimai jau tapo reguliariais reiškiniais. Vos prieš keletą mėnesių ieškinį pareiškė buvęs „Facebook“ moderatorius. Jis apkaltino platformą padaryta psichologine žala. Panašus buvo ir kelių buvusių bendrovės „Microsoft“ darbuotojų skundas: jie teigė esantys sutraumuoti nesibaigiančių seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos peržiūrų.
Kad ir kaip būtų, turinio moderavimas iki šiol patikimas žmonėms. Iš 2017 metais pasirodžiusio trumpo dokumentinio filmo „The Moderators“ nesunku sužinoti, kaip menkai tie žmonės pasirengę jiems numatytam darbui. Juostoje „Interneto valytojai“ kalbinami žmonės, pažinoję vieną šios profesijos atstovą, kuris vėliau nusižudė. Jo specializacija buvo savęs žalojimo vaizdo įrašai.
Kodėl gi tokio darbo negali atlikti robotai? Kaip aiškinama filme, dirbtinis intelektas kol kas, deja, nesugeba suvokti konteksto ir dviprasmybių, o kadangi riba tarp žodžio laisvės ir cenzūros yra labai trapi, turinio šalinimo užduotį galima patikėti tik žmogui. Garsioji nuotrauka iš Vietnamo karo laikų, kurioje pavaizduota bėganti nuoga mergaitė, formaliai atitinka nuogybių apibrėžimą. „Panaikinti!“ – sako filme dalyvaujantis moderatorius, kai jam parodoma ta nuotrauka.
Skaitmeninio turinio valymo darbą filmo kūrėjai prilygino intelektiniam smurtui. Pavyzdžiui, vienas moderatorius specializavosi vaizdo įrašų, kuriuose rodoma, kaip nukertama galva, srityje, tad dirbdamas turėjo peržiūrėti šimtus tokių įrašų. Kita darbuotoja prisipažino, kad vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga visiems laikams paliko žymę jos sąmonėje.
Psichologinių problemų kelia ir su šia profesija susijęs slaptumas. Kaip teigiama filme, darbuotojų primygtinai prašoma neskelbti savo pareigų „LinkedIn“ profilyje ir nepasakoti apie darbą net šeimos nariams. Įvardyti įmonę, kurios turinį peržiūri, jie taip pat gali tik naudodami kodus.
Kadangi į moderatoriais dirbančius asmenis krypsta vis daugiau dėmesio, konkrečios įmonės yra priverstos pateikti apie juos bent kiek išsamesnės informacijos. Taigi, liepos mėnesį bendrovė „Facebook“ nurodė, kad iki šių metų pabaigos už saugumą atsakingų darbuotojų komandą jau sudarys 20 tūkst. asmenų. 7,5 tūkst. iš jų filtruos turinį.
