Per daug padrikų laisvadienių
Per metus kiekvienas darbuotojas sukaupia keturių savaičių kasmetines atostogas. Taip pat turime valstybinių švenčių, tad per metus susidaro dar apie 10 laisvų dienų.
„Metų bėgyje turime tokių laisvadienių, kur viena ar dvi dienos būna, tai aš sakau, kad geriau jau tų laisvadienių neturėkime. Geriau turėkime Liepos 6-ąją ir tarp Kalėdų ir Naujų pilnas natūralias atostogas. Sudėjus laikotarpį nuo Kalėdų iki Naujų, jei būtų toks sutarimas, realiai turėtume pilnas penkias savaites atostogų. Taigi kas antrą mėnesį turime po savaitę poilsio“, – siūlo R. Žemaitaitis.
„Turime daug padrikų laisvadienių per metus, bet tarp Kalėdų ir Naujų metų būtų protingiausia, kad paimtume visą tą laikotarpį nedarbo ir žmonės galėtų pailsėti: su giminėmis pabūti, su draugais susitikti, kažkur išvažiuoti, keliones planuotis – tai yra natūralus dalykas visiems. Nemaža dalis Europos šiuo laikotarpiu nedirba. Mano darbinė praktika rodo, kad tarpušvenčiu vienas bendradarbis pas kitą eina ir apkalba, kas ką valgė ir kiek suvalgė. Tai kokį efektą mes pasiekiame?“ – svarsto R. Žemaitaitis.
Pasak R. Žemaitaičio, nedarbas tarpušvenčiu nesutrikdys jokios veiklos, nebent problemų gali kilti advokatams, teisininkams ir teismams.
„Kitose pasaulio šalyse rugpjūčio mėnesį nei vienas teismas nedirba ir tai yra natūralus dalykas. Kokia paslauga yra reikalinga? Gydymo įstaigos dirba ištisus metus, neturi išeiginių, nes taip sudėliotas grafikas. Tam yra kolektyvinės darbo sutartys, slenkantys grafikai sudaromi – aš nematau tame didelių problemų“, – komentuoja Seimo narys.
Anot darbo teisės eksperto, darbuotojas negali bet kada padėti prašymo ant stalo ir išeiti laisvų dienų – reikėtų rasti kompromisą.
„Yra kolektyvinis susitarimas ir kiekvienas planuojate darbą. Teisme būdavo, kad Civilinių bylų skyriuje išleidžiame keturis žmones, o du paliekame. Bet kai ateina vasario 16 d., tie, kurie dirbo tuo laikotarpiu, jie išeina. Tai yra kolegų draugiškas sutarimas. Žinių tarnyba turi veikti, nes įvykiai teikiami, bet galbūt jūs kitą dieną gaunate laisvadienį. O gamyklos, manau, kad tikrai didelė dauguma jų nedirbs ir tikrai didžioji dalis susitars“, – papildo R. Žemaitaitis.
Visus mirusius prisimename tik per Vėlines
Jis taip pat kategoriškai pasisako prieš dar vienų naujų laisvadienių skelbimą, pavyzdžiui, lapkričio 2 d. Jis priduria, kad tokios šventės kaip Vėlinės iš viso gyventojams nereikalingos.
Anot jo, reikėtų palikti tik kelis nacionalinius laisvadienius per metus: Liepos 6-ąją ir Kovo 11-ąją, o tokių laisvų dienų kaip Žolinės ar Vėlinės iš viso nereikia.
R. Stanevičiaus teigimu, Žolinių laisvadienį nukelti į gruodžio 27 dieną ir taip ilsėtis tris Kalėdų dienas teisiškai įmanoma. „Nuoseklios atostogos, t. y. savaitė, yra geresnis sprendimas negu kažkokią dieną pažymime raudonai, nes tada žmonės kasmetinių atostogų nebeima, kai per daug raudonų dienų“, – sako jis.
Neima atostogų, nes bijo darbdavio
Visgi lietuviai linkę neimti kasmetinių atostogų. Todėl, anot eksperto, nukenčia tiek darbdavys, tiek darbuotojas. Esą buvę ir tokių atvejų, kai darbuotojas neatostogavo beveik 15 metų.
Tuo atveju, jei vadovas neišleidžia atostogų, reikėtų rašyti Darbo inspekcijai. Visgi, anot R. Stanevičiaus, bėda ta, kad daugelis darbuotojų nesiskundžia ir kenčia, jei yra blogai. R. Žemaitaitis priduria, kad tokių darbuotojų net 80 proc.
R. Žemaitaitis sako, kad su išeinančiuoju iš darbo darbdavys turi atsiskaityti, tad šiuo atveju darbuotojas yra pakankamai apsaugotas. Tačiau jis įžvelgia didelę visuomenės bėdą: „Posovietinių valstybių žmonės sako: „Aš turiu būtinai dirbti ir negaliu išeiti“ – gal čia yra visos visuomenės didžiausia problema, kad mes suvokiame darbą kaip tam tikrą duotybę ir tu turi dirbti“, – sako R. Žemaitaitis.
Anot jo, vienos valstybės ministras apie priimtą sprendimą kalbėjo, jog valstybinėse biudžetinėse įstaigose 18 val. išjungiama elektra ir internetas, nes esą šiandien žmonės nebendrauja su šeima, tarp jų nėra emocinio ryšio, nebūna su vaikais. Visgi, pasak R. Žemaitaičio, jaunoji karta šią darbo kultūrą po truputį keičia.
„Jei sėdi darbe ir mato, kad direktorius viršvalandžius dirba, bet gal jis feisbuke sėdi, tai jie, sako, irgi yra priversti sėdėti. Lygiai taip pat, jei darbuotojai mato, kad darbdavys niekada neina atostogų, tai kaip aš eisiu? Tai yra mūsų kultūros dalis“, – pabrėžia Seimo narys.
Pokyčiai naujame Darbo kodekse
Kaip sako darbo teisės ekspertas, dėl naujojo Darbo kodekso sumažėjo darbo ginčų. „Anksčiau buvo ydingas reguliavimas, kuris skatino darbuotoją norėti atostogų nuo iki, neįtraukiant savaitgalių, o darbdavį neduoti, nes interesas akivaizdžiai prieštaringas, nors visi supranta, kad tai yra 20 darbo dienų, t. y. 4 savaitės”, – dėsto jis.
Naujas Darbo kodeksas numato, kad darbuotojas negali kaupti kasmetinių atostogų už ilgesnį nei treji metai laikotarpį, nes vėliau jis praranda teisę jomis pasinaudoti. „Pažiūrėsime, kur tai nuves, tai, manau, yra aukso vidurys. 2020 m. turėtų treji metai sueiti, parodys, kaip tai veikia, nes paskui kiekvienais metais tavo atostogos po truputį nubyra“, – sako ekspertas.
Visi prekybos tinklai prieš kelias savaites paskelbė, kad per pirmąją Kalėdų dieną nedirbs nei vienas prekybos centras.Tiesa, kaip paaiškėjo, dalis darbuotojų dirbs kaip įprastai, nes esą reikės pasiruošti kitai darbo dienai.
„Prekybos centrų atstovai sakė man, kad įrodysime, kad švenčių dienomis prekybos centrai gali nedirbti“, – teigia R. Žemaitaitis. Be to, jis palaiko idėją, kad sekmadieniais nedirbtų nei vienas didysis prekybos centras. Anot jo, tai paskatintų didesnį bendravimą su šeima ar žmonėms atsirastų daugiau laisvalaikio.
„Jei tau sekmadienį reikia Kuršėnų vyniotinio, tai nusipirkti galima šeštadienį. Kitas sako: sekmadienį važiuoju visai savaitei apsipirkti. Sekmadienį renkasi darbuotojų pamainos, gamina produkciją ir pirmadienį ji pristatoma į prekybos centrus, tai pirmadienį gauni šviežiausią produktą, o sekmadienį – kas likę nuo penktadienio ar šeštadienio“, – komentuoja R. Žemaitaitis.
