Žuvis pradeda pūti nuo galvos
Registrų centre iš viso dirba 1,65 tūkst. darbuotojų. Anksčiau įmonėje visų lygių vadovai sudarė 16 proc. jų, t. y. apie 270.
„Vienas vadovas turėjo vidutiniškai 6 pavaldinius. Prabanga, sakyčiau. Buvo tokių atvejų, kad yra vadovas, bet skyriaus net tokio nėra, arba vadovas ir vienas pavaldinys. Struktūra buvo visiškai išbalansuota“, – komentuoja J. Lukošienė.
Anot ekspertės, egzistuoja itin didelė atskirtis tarp regionuose dirbančių žmonių – pagrindinės grandies, kuri kasdien vykdo Registrų centro veiklą. Pasak J. Lukošienės, būtent šis atotrūkis lėmė, kad įmonės procesai ir standartai neaiškūs: įmonė turi 10 skirtingų filialų, tad kiekvienas susikuria savo veiklos taisykles.
„Kad to nebeliktų, priimtas sprendimas susisteminti viską ir mažinti vadovų skaičių. Sumažinus pirminį skaičių iki 170, kas irgi atrodytų daug, pradedame sveikti organizacine prasme, nes vienam vadovui tenka 10 pavaldinių. Tai sveikesnis skaičius”, – įsitikinusi ekspertė.
J. Lukošienė pasakoja, kad didžioji dalis vadovų „nusėda" į žemesnį lygmenį, kur jie bus arčiau veiklos, tad galės tobulinti veiklą ir kelti į viršų problemas. Anot jos, aukštesnių pareigų vadovai dažnai buvo atitrūkę nuo pagrindinės veiklos.
„Pokyčiai reikalingi nuo aukščiausios ir vidutinės grandies. Jie turi strategiškai žiūrėti, nesistumdyti tarp savęs ir neieškoti, kieno čia atsakomybė, o tiesiog imti ir daryti. Žuvis pradeda pūti nuo galvos, tai, manau, kad galvą mums tikrai verta ir reikia susitvarkyti“, – sako Registrų centro atstovė.
Kodėl žmonės suka į valstybines įmones
Kaip prisimena pati pašnekovė, dirbti į valstybės sektorių atėjo vedama smalsumo. J. Lukošienė prieš tai dirbo privačiame ir tarptautiniame sektoriuje, didelėje Lietuvos verslų grupėje, vėliau pasuko į akcinės bendrovės statusą turinčią įmonę ir šiuo metu yra visiškai valstybės valdomame sektoriuje.
„Manau, kad šis sektorius gali būti įdomus smalsiems ir itin aukštus tikslus bei ambicijas turintiems žmonėms. Man buvo įdomu išmokti kažką naujo, sužinoti, kaip viskas vyksta, ir pabandyti įgyvendinti modernias praktikas šioje srityje, atsiribojant nuo to, kad šis sektorius turi prieštaringą nusistatymą“, – teigia ji.
J. Lukošienė pripažįsta, kad ir pati turėjo nusistovėjusį požiūrį į valstybines įmones: esą čia ilgai dirba „įaugę“ žmonės ir daug vyresni, kurie ne itin daug veikia, kad aparatai dideli ir sukasi sudėtingai.
„Atėjusi galiu palyginti ir privačią, ir valstybės organizaciją: vadybine prasme, manau, tai yra aukštesnio lygio įmonės nei privačiame sektoriuje. Bet kokį sprendimą darant, daug stipriau viskas reglamentuota teisine prasme, daug giliau nagrinėjamas kiekvienas klausimas. Be abejo, tai įsuką į sudėtingesnį tikslo pasiekimą, veiksmų vykdymą bei rezultato pamatymą. Ką mes matome išorėje – atsiranda biurokratija“, – dėsto J. Lukošienė.
„Tačiau tos žinios ir patirtis – profesionali, kokybiška ir kvalifikuota. Privačiame sektoriuje visai kitaip: ėjimas greitais žingsniais, mažai vertinant riziką, prisiimant daug didesnį rizikos laipsnį. Viskas einama paviršiumi, greitai: gal pasiteisins, o gal ne. Sveriama, kaip geriau daryti, nes atsakomybės daug didesnės. Profesine prasme bet kokiam vadovui didelis iššūkis susitvarkyti tokiame sektoriuje ir pasiekti rezultatą, nes viskam yra nustatytas laikas, per kurį turi padaryti tris kartus daugiau veiksmų, kad pasiektum rezultatą, lyginant su privačiu sektoriumi“, – aiškina Personalo valdymo skyriaus vadovė.
Valstybės sektorius „išjuda“
Svarstantiems nuo kitų metų pasukti į viešąjį sektorių, specialistė pataria įvertinti savo jėgas ir gebėjimus. Anot jos, nuolatos reikia ruoštis, ganėtinai daug skaityti, žinoti, kas vyksta Lietuvos įstatyminėje bazėje, nes kasdien visi veiksmai atliekami tuo remiantis.
„Valstybės sektorius dabar juda ir tas labai jaučiasi rinkoje. Akcinės bendrovės ir didžiulės įmonės transformuojasi, renkasi nepriklausomos valdybos. Visgi Registrų centras patenka į tą transformacijos traukinį vienas iš paskutiniųjų. Tai yra be galo įdomus procesas tiems, kurie iš privataus sektoriaus nori įdomumo ir iššūkių, nes nuveikti yra labai daug, o atsakomybių irgi netrūksta.
Tik reikia nebijoti ir po dvejų metų atsisukti atgal ir įvertinti, ką esi nuveikęs. Tada pajunti pasitenkinimą, kad palikai žymę – sutvarkiau sistemiškai kažką, įdiegiau, modernėja viskas“, – įsitikinusi žmogiškųjų išteklių ekspertė.
Rinkoje išliks konkurencingi
Registrų centras skelbia, kad iki kitų metų liepos mėnesio bus įdiegta atlygio skatinimo sistema, kuri bus orientuota į rinką ir su aiškiomis priedų dalimis. Taip pat, anot atstovės, bus įdiegtas darbuotojų veiklos vertinimas.
Pasak ekspertės, įmonė gyvuoja ne vien tik iš biudžeto, o teikdama komercines paslaugas. Registrų centras pozicionuojamas kaip IT produktų kūrėjas, tačiau, anot J. Lukošienės, įmonėje reikalingi įvairių sričių specialistai: teisės, klientų aptarnavimo, paslaugų valdymo, personalo, komunikacijos, prevencijos, finansų bei viešųjų pirkimų.
J. Lukošienė paneigia nuomonę, kad pradėjus savo darbą valstybės įmonėje, karjera bus nenusisekusi, nes esą pakeisti darbą į verslo organizaciją būna itin sunku. Ji laiko dideliu privalumu, jei žmogus yra dirbęs ir privačiame, ir valstybiniame sektoriuje.
„Jeigu privačiam sektoriuje pradėjai karjerą ir dirbi vienoje pozicijoje 30 metų, lygiai taip pat gali būti nekonkurencingas rinkoje. Nesakau, kad reikia keisti darbą kas porą metų, nes per tiek neišmoksi ir rezultato nepasieksi. Tas pats su valstybės sektoriumi: jeigu nori dirbti, įsigilinti, surinkti patirtį ir žinias, iš ten išeina profesionalūs žmonės", – įsitikinusi ekspertė.
