Vieni didžiausių šalies darbdavių – mažmeninės prekybos tinklai „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“ ir „Lidl“ įvairiomis priemonėmis bando pritraukti ir išlaikyti savo darbuotojus. Visgi pagrindinį pardavėjų motyvacijos šaltinį – atlyginimus – ne visi prekybos tinklai sutiko atskleisti, nes esą jie priklauso nuo individualių rezultatų.

„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje kasininkai-pardavėjai vidutiniškai uždirba apie 502 Eur, neatskaičius mokesčių. Vadinasi, į rankas" jie gauna kiek daugiau nei minimumą – 430 eurų. Kaip sako „Sodros“ direktoriaus patarėja Julita Varanauskienė, šis skaičius rodo, tiek kaimo vietovės kasininko, kuris dirba 4 val. per dieną arba kas antrą dieną, tiek sostinės kasininko, kuris dirba pilną pamainą didžiajame prekybos centre, vidutinį atlyginimą. Todėl jis nėra itin tikslus.

Prieš porą savaičių „Lidl“ skelbė, kad nuo Naujųjų metų visų pardavėjų ir logistikos centro darbuotojų algos kils 7 proc., nepriklausomai nuo darbo stažo. „Vilniuje dirbančio lojalaus parduotuvės darbuotojo mėnesio atlyginimas padidės nuo 740 iki 792 eurų, o lojalaus Kaune dirbančio logistikos darbuotojo atlyginimas padidės nuo 870 iki 931 euro“, – rašoma pranešime. Visgi „Lidl“ neskelbia, kiek pardavėjas vidutiniškai uždirba ir kaip keisis jo atlyginimas mažesniuose miestuose, pavyzdžiui, Visagino ar Plungės parduotuvėje.

Didžiausias darbdavys – „Maxima“ taip pat atskleidė, kiek maždaug uždirba kasininkas-pardavėjas, – apie 540 eurų. „Maximos“ personalo departamento vadovė Margarita Plešakienė patikino, kad šiuo metu vyksta atlygio fondo peržiūra, kuri teigiamai atsilieps didžiajai daliai bendrovės darbuotojų, tačiau, kiek kitais metais augs atlyginimai, neatskleidė.

Tuo metu kiti prekybos tinklai – „Rimi“, „Norfa“ ir „Iki“ – pateikė tik vidutinius atlyginimus nuo visų įmonės darbuotojų, pradedant žemiausias pareigas užimančius asmenis, baigiant vadovais. Taigi pagal vidurkį vertinti, kiek uždirba parduotuvės kasininkas, sudėtinga.

„Sodros" duomenimis, „Rimi“ vidutinis darbo užmokestis siekia 734 Eur. „Rimi“ personalo vadovės Dovilės Buinickaitės-Struckienės teigimu, kasininko atlyginimas priklauso nuo kelių sudedamųjų dalių: jo kvalifikacijos lygio, noro tobulėti, priedų, išdirbtų papildomų ar šventinių valandų. Ji tikina, kad kiekvienais metais darbuotojų atlyginimai auga ir atsižvelgiant į rinką, į atlyginimus vadovybė investuoja 6-10 proc.

„Iki“ valdymo direktorė Lina Muižienė DELFI atsiųstame komentare teigia, kad parduotuvių darbuotojų atlyginimai priklauso nuo iškeltų tikslų įgyvendinimo bei pasiektų darbo rezultatų, ir šie rodikliai yra periodiškai įvertinami.

„Parduotuvės komandai pasiekus iškeltą tikslą, darbuotojams šalia fiksuoto atlygio yra mokamos premijos, kurių dydis priklauso nuo pasiektų rezultatų. Taigi, gauti didesnį atlygį galimybę turi kiekvienas parduotuvės darbuotojas“, – dėsto L. Muižienė. Tiesa, „Sodros“ spalio mėn. duomenimis, vidutinis darbuotojų atlyginimas „Iki“ parduotuvėse siekia 748 Eur.

Formulė: kuo daugiau dirbsi, tuo geriau uždirbsi

„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigia, kad oficialios pardavėjo-kasininko atlyginimų statistikos neveda, nes esą tokios pareigybės įmonėje nėra. Anot jo, darbuotojai yra plataus profilio, tad kiekvienas apima daug pareigų. Visgi jis tikina, kad kasininko darbas apmokamas daugiau nei įmonės vidurkis, kuris dirbus pilną mėnesį siekia 850 Eur arba 800 Eur, dirbus nepilną mėnesį.

„Kasininkas kasininkui nelygu, neturime fiksuoto atlyginimo kaip yra kituose prekybos centruose. Čia taikomas lankstus darbo užmokestis, perskaičiuojamas pagal tam tikras formules. Parduotuvėje kasininko atlyginimas gali labai iškilti, priklausomai nuo darbo rezultatų. Labai sunku apibrėžti, kiek kasininkai uždirba“, – sako D. Ryliškis.

Anot „Norfos“ atstovo, bendrovės darbuotojų atlyginimai priklauso nuo darbo rezultatų, kurie apskaičiuojami pagal specialias formules, – kuo efektyviau dirbsi, tuo didesnis bus atlyginimas. Pavyzdžiui, kasininko atlyginimas priklauso nuo asmeninės ir parduotuvės apyvartų, taip pat nuo aptarnautų klientų skaičiaus. Pardavimai – tuo pačiu ir alga – taip pat priklauso nuo aptarnavimo kokybės.

„Manome, kad mūsų atlyginimai rinkoje yra didžiausi. „Lidlas“ – Lietuvoje maža įmonė, kurioje didžiulę reikšmę turi vadovybės atlyginimai, kadangi ten daug užsieniečių, jie gauna nelietuviškus atlyginimus“, – komentuoja „Norfos" atstovas.

Tikslas – kuo daugiau žmogus dirbtų už kuo mažesnį atlyginimą

Kaip sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, darbuotojų atlyginimus būtina viešinti, nes tai nurodo Darbo kodeksas.

„Darbo kodeksas aiškiai sako, jei įmonėje darbuotojų yra daugiau nei 20, apmokėjimo sistema turi būti viešas dokumentas. Kiekvienas žmogus turi būti supažindintas su šiuo dokumentu ir kiekvienas turi žinoti, kaip apskaičiuojamas atlyginimas, priedai ir pan. Būtina tai daryti. Yra formalios darbo tarybos, kurios profsąjungų neįsileidžia, darbo tarybose sėdi savi žmonės, derinti nieko nereikia, tai viskas taip ir vyksta“, – aiškina ji.

Vertinimo mygtukai

Kodėl prekybos centrai bijo viešinti atlyginimų duomenis, I. Ruginienė atsako: „Prekybos centrai yra vieni agresyviausių darbdavių: veikia tokia gąsdinimo politika, kad profsąjungoms praktiškai neįmanoma ten įsikurti ir suburti žmones. Į bet kokius mūsų bandymus iškart įsijungia visa vadovybė.“

Ji prisimena atvejį, kai profesinių sąjungų atstovai kasininkams dalino lankstinukus apie jų darbo sąlygas, o apsaugos darbuotojai juos vijo lauk iš prekybos centrų. Ji taip pat atkreipia dėmesį į šiais metais plačiai aptariamą prekybos centrų darbuotojų darbą švenčių dienomis ir sekmadieniais.

DELFI primena, kad Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas rugpjūčio mėnesį yra sakęs, kad prekybos tinklų nedarbas sekmadieniais ir švenčių dienomis padidintų kainas ir priverstų darbdavius atsisakyti tūkstančių darbo vietų.

„Sakė (prekybininkai – DELFI), kad bus pražūtinga, jei sekmadienius duosim vargšėm pardavėjom, tai sužlugs prekybos centrų visa prekybos sistema. Visiška nesąmonė. Jų ir yra tikslas, kad kuo daugiau žmogus dirbtų už kuo mažesnį atlyginimą“, – įsitikinusi I. Ruginienė.

„Sodros” atstovė J. Varanauskienė teigia, kad įmonės atlygio politika – vidaus dokumentas, ir jei prekybos centrai konkuruoja dėl kasininkų-pardavėjų, tai yra vienas iš kriterijų, kuris gali pabloginti arba pagerinti konkuravimo sąlygas.

„Manau, kad tai yra visos Lietuvos, ne vien kasininkų-pardavėjų, dalykas: kad mūsų atlyginimai nėra labai noriai skaidrinami ir viešinami. Retai rasime įmonių, kur žinotume, koks vidurkis yra kiekvienos pareigybės. Atrodo, tai yra mūsų šalies ir panašaus ekonominio išsivystymo šalių savitumas, tai yra kultūrinis dalykas“, – sako ji.

„Turiu tokią intuiciją, kad tuose prekybos centruose, kurie nurodė kasininkų-pardavėjų algas, jos bus didesnės nei lietuviškas bendras rodiklis“, – pridūrė J. Varanauskienė.

„Norfa“ išsiveržia į priekį

Iš tiesų tiek „Maximos“, tiek „Lidl“ paviešinti atlyginimai yra didesni nei šalies pardavėjų vidurkis – 502 Eur. Kitų prekybos centrų darbuotojų atlyginimus galima įvertinti, pasitelkus papildomai skelbiamą „Sodros“ rodiklį – medianą. Ji parodo, kiek uždirba darbuotojas, kuris pagal savo gaunamo atlygio dydį, yra per vidurį visų įmonėje dirbančių asmenų. Vadinasi, mediana rodo tikslesnį vaizdą apie paprasto darbuotojo pajamas nei įmonės vidutinis atlyginimas, kurį dažniausiai iškreipia vadovų pajamos.

Vertinant spalio mėnesio algų vidurkius (žr. grafiką), matyti, kad didžias atlyginimą mokėjo „Lidl“. Tačiau „Lidl“ atlyginimų mediana – antra pagal dydį (749 Eur). Pagal medianą, didžiausias atlyginimas „Norfoje“ – 780 Eur.

Toliau taip pat, kaip ir pagal vidutinius atlyginimus, rikiuojasi „Iki” (617 Eur), „Rimi” (596 Eur) ir „Maxima” (587 Eur).

„Jei šie rodikliai stipriai skiriasi, reiškia yra iškraipymų. Jei mediana ženkliai mažesnė nei vidurkis, tai reiškia, kad yra labai daug mažas pajamas uždirbančių kasininkų, ir tą vidurkį pakeičia ar iškraipo keli darbuotojai, kurie turi labai dideles pajamas. O jei panašūs rodikliai, vadinasi, mediana ir vidurkis atspindi vidutinį atlyginimą“, – komentuoja J. Varanauskienė.

Prekybos tinklai, išskyrus „Norfa“, teigia, kad prie atlyginimo darbuotojai dažnai gauna ir priedus ar kitokias papildomas naudas, tokias kaip nemokamas maitinimas, sveikatos draudimas, mokymai ir pan. „Norfos“ atstovo teigimu, atlyginimas – didžiausias motyvacijos šaltinis.