„Jeigu jūsų bendravimas su žmonėmis nepriklauso nuo to, kokį statusą turi prieš jus stovintis asmuo arba jums svarbu, ką apie jus galvoja bendradarbiai, tai jūs – socialiai sąmoningas“, – pranešime žiniasklaidai atsako Amerikoje įkurto „Cultural Intelligence“ centro prezidentas, socialinių mokslų daktaras Deividas Livermoras.
Vienoje iš populiariausių savo knygų „Leading with Cultural Intelligence and Driven by Difference“ jis atskleidžia, kodėl vadovui svarbu būti socialiai sąmoningu ir kaip tai padeda siekti produktyvumo, dirbant su komanda, kurią sudaro skirtingi žmonės tiek socialine, kultūrine, tiek ir išsilavinimo prasme.
Pasak D. Livermoro, mūsų gebėjimas būti socialiai sąmoningu, geriausiai atsiskleidžia tada, kai į situaciją sugebate pažvelgti „kito žmogaus akimis“, ypač, kai bendraujate su tais, kurie turi kitokią nuomonę ir nepriklauso „savųjų ratui“.
Populiarių knygų autorius drąsina ugdyti socialinį sąmoningumą, nes mokslinių tyrimų duomenimis, gebėjimo pažvelgti į situaciją iš kito žmogaus perspektyvos, galima išmokti. Tai tikrai gera žinia, nes toks vadovas stengsis išlikti nešališku, mėgins suprasti, kaip jaučiasi šalia esantis, o tai komandą įgalins ne tik paveikiomis derybomis, išlaikant sveiką darbinį mikroklimatą, bet ir motyvuos produktyviam darbui.
„Dauguma žmonių lengvai įsijaučia į šeimos nario ar bičiulio situaciją, tačiau nelabai stengiasi suprasti tų, kurie nepriklauso „savųjų ratui“. Dažnai galvojame, kad neigiamas elgesys yra susijęs su blogu žmogaus charakteriu, kai tuo tarpu patys tokioje pat situacijoje lengvai save pateisiname, kaltę suversdami išorinėms aplinkybėms.
Pavyzdžiui, jei teatre suskamba mobilusis telefonas, iškart pagalvojame, kad jo savininkas yra nekultūringas, negerbiantis kitų žmonių poreikių arba, geriausiu atveju, užuomarša. O jeigu teatre suskamba mano telefonas, tai tikiuosi, kad kiti žmonės supras ir nelaikys manęs blogu žmogumi,“ – aiškina socialinių mokslų ekspertas.
Ar esate socialiai astakingas?
1. Įsivaizduokite, kad jūsų paklausia, kur gyvenate: a) žmogus, gyvenantis kitoje pasaulio pusėje, b) žmogus, gyvenantis netoli jūsų. Kaip pasikeičia jūsų tonas ir nuotaika, kai į klausimą atsakote Vilniuje, Fabijoniškėse gyvenančiam žmogui ir svečiui, atvykusiam, tarkim, iš Jungtinių Amerikos valstijų?
2. Prisiminkite kokią nors probleminę situaciją ar sudėtingą užduotį, kurią turėjote išspręsti darbe ir pamėginkite apibūdinti 3–5 kolegų požiūrį, susijusį su šia užduotimi.
3. Prisiminkite klausimą, į kurį ieškojote atsakymo. Ar galėtumėte aiškiai išdėstyti argumentus, kuriuos pateikė kitokią nuomonę turinti pusė?
4. Atkreipkite dėmesį ar dažnai sakote: „Kaip žinote“ arba „Atsižvelgiant į tavo patirtį ir išmanymą šioje srityje“
Jeigu į šiuos klausimus jums pavyko atsakyti sąžiningai, jus galima pasveikinti, nes dabar apie save žinote kiek daugiau ir galite rinktis – mokytis socialinio sąmoningumo arba ne. Ateitį kuria apsisprendimai, kuriuos darome šiandien.
D. Livermoras perspėja, kad socialinio sąmoningumo nesupainiotume su empatija, emocine būsena, kuri padeda įsijausti į kito žmogaus padėtį.
„Labai svarbu žinoti, kad gebėjimas suprasti kitą žmogų, kaip jis jaučiasi konkrečioje situacijoje, nereiškia, kad jums reikia atsisakyti savo įsitikinimų ar požiūrio. Tiesą sakant, socialinis sąmoningumas būtent tuo ir skiriasi nuo empatijos – gebėjimu išlikti savimi, neišduodant savo įsitikinimų ir nepaneigiant savo požiūrio, nes su empatija kai kuriose situacijose gali būti „perlenkiama lazda“.
Pavyzdžiui, specialiųjų pajėgų karys, kuris įsijaučia į priešo būseną arba pardavėjas, kuris per daug įsigilina į pirkėjo skundus. Jiems gali nepavykti įvykdyti užduoties, nes yra pernelyg empatiški. Todėl svarbu suprasti, kad sėkmė mus aplenks, jei besąlygiškai ir nekritiškai įsijausime į kito žmogaus mintis“, – pabrėžia socialinio sąmoningumo ekspertas, paminėdamas, kad šis įgūdis geriausiai yra tobulinamas santykiuose.
Pasak dr. Deivido Livermoro, daugelis žmonių keičiasi ar bent jau iš naujo pergalvoja savo dogmatiškas pažiūras religijos ar politikos klausimais tik tada, kai kas nors iš jų artimųjų ar bičiulių turi kitokią nuomonę. Pokalbis ir dialogas – geriausi būdai kito žmogaus pažiūroms išsiaiškinti.
Žemiau pateikiame 5 D. Livermoro patarimus, kaip ugdyti socialinį sąmoningumą.
- Besidomėdami vienu ar kitu klausimu, surinkite informaciją ir nuomones iš kuo įvairesnių šaltinių. Gali paaiškėti, kad tie patys įvykiai vertinami prieštaringai. Žmogaus nuomonė priklauso nuo asmeninio požiūrio.
- Pagalvokite, kaip priešingą nuomonę turintis žmogus priims naują iniciatyvą. Pavyzdžiui, naujovių vengiantis žmogus naujas iniciatyvas vertins nepalankiai. Kaip jas pateiksite?
- Per svarbius susirinkimus pasitelkite Jeffo Bezoso „tuščios kėdės“ strategiją. Tegul tuščias krėslas simbolizuoja svarbų asmenį, kuris neatvyko į posėdį ir neišsakė savo nuomonės. Tuščia kėdė dalyvaujantiems primins, kad gali būti ir kitokia nuomonė.
- Aptardami su kolegomis probleminius klausimus, pasitikrinkite, ar gebate aiškiai suformuluoti kito žmogaus požiūrį.
- Ginčykitės taip, lyg būtumėte teisūs, o klausykitės taip, lyg būtumėte suklydę. Siekite suprasti, tai –tarsi kultūrinio sąmoningumo kompetencijų ugdymas.
Deividas Livermoras – kultūrinio sąmoningumo kompetencijų (angl. cultural intelligence) žinovas, išgarsėjęs visame pasaulyje. Jo pranešimą bus galima išgirsti gruodžio 7-8 d. Lietuvoje vyksiančioje Pasaulinėje lyderystės konferencijoje, kur jis dalinsis atlikto tyrimo rezultatais ir įžvalgomis, kaip lyderiams išlaikyti socialinį ir kultūrinį sąmoningumą, dirbant su komandomis, kurios sudarytos iš žmonių turinčių skirtingą požiūrį bei kompetencijas.
