– Esate filatelijos specialistė. Nedažnai tenka susidurti su tokia profesija. Kuo užsiima šie specialistai?
– Filatelistas – pašto, žyminių ženklų, antspaudų, vokų kolekcionierius ir žinovas. Filatelistai turi labai daug kuo domėtis ir nuolat sekti informaciją apie dominančios kategorijos pašto ženklus ar vokus, kad jais galėtų papildyti savo kolekciją. Ir nors dažniausiai filatelijos specialistai teigia, kad šis užsiėmimas jiems tik hobis, kad surinktų vertingą kolekciją, tenka nemažai laiko praleisti skaitant įvairią specializuotą literatūrą, dalyvauti filatelijos parodose, kur susitinkama su kitais šio užsiėmimo mėgėjais. Tai kruopštumo ir atkaklumo reikalaujanti veikla, tačiau radus retą ir trokštamą ženklą, visos pastangos emociškai atsiperka su kaupu.
Kadangi dirbu Lietuvos pašte, mano darbo dalis – bendrauti su pašto ženklus kuriančiais dailininkais, dalyvauti specialioje pašto mokos ženklų leidybos komisijoje, kuri sudaro metinį būsimų pašto ženklų planą, palaikyti ryšius su kolekcionieriais, šviesti visuomenę apie pašto ženklus ir jų kultūrinę bei istorinę vertę. Taip pat tenka nemažai dalyvauti filatelijos parodose visame pasaulyje. Taip sužinau šios srities naujienų ir tendencijų, susitinku su kitų šalių kolegomis, su kuriais pasidaliname patirtimi.
– Kuo ši veikla jus labiausiai žavi?
– Tai labai dvasiškai praturtinanti veikla, nes nori ar nenori, esi priverstas nuolat viskuo domėtis. Kadangi pašto ženklai paprastai būna susiję su geografija, istorija ar menu, tenka nemažai perskaityti susijusios literatūros, kad galėtum pašto ženklą įvertinti. Tokia „mankšta“ neleidžia protui aptingti, o žvalus protas – jaunystės garantija.
Be to, filatelija supažindina su šalių istorija, žinomais žmonėmis, jų nuveiktais darbais (kitaip jie nebūtų atsidūrę ant pašto ženklo), suveda su dailininkais, kurie dalyvauja pašto ženklų kūrimo procese, kolekcininkais ir kitais labai savo patirtimi ir veikla įdomiais žmonėmis. Mano kontaktų knygelė nuolatos kokybiškai pildosi, o juk sutikti žmonės – didžiausia motyvacija ir turtas.
– Neteko girdėti, kad kuri nors Lietuvos aukštoji mokykla ruoštų šios profesijos specialistus. Kaip tampama filatelistu?
– Mano žiniomis, specialių filatelijos studijų nėra, nes patirtis ir žinios įgyjamos tik ilgą laiką dirbant šioje srityje: stebint, lyginant, vertinant šalies ir užsienio kolegų kūrinius. Lietuvoje ir užsienyje yra daug filatelijos specialistų, tačiau jie – kolekcininkai ir mažai kuris susiduria tiesiogiai su pašto ženklo gimimu. Nors Vilniaus universitete baigiau Verslo vadybos ir administravimo specialybę, įsidarbinau Lietuvos pašte – čia dirbu jau 21 metus ir visą šį laiką vienaip ar kitaip buvau susijusi su filatelija. Galima sakyti, kad būti šios srities specialistu per daug metų išmoko gyvenimas, trumpesnių ir greitesnių „studijų“ nėra.
– Ar kolekcionuoti pašto ženklus vis dar populiaru? Ar iš to galima uždirbti?
– Stebint pasaulines tendencijas, galima teigti, kad šis hobis vis dar populiarus. Ne veltui rengiamos specialios parodos, konferencijos ir filatelistų susitikimai. Yra kolekcininkų, kuriuos domina visi pašto ženklai. Jie renkasi kolekcionuoti bet kurią įdomesnę kategoriją, tačiau yra tokių, kurie domisi tik tam tikromis temomis: aviacija, sportu, gamta ir gyvūnija.
Kolekcijų kaina labai įvairi, nes ji priklauso nuo turimų pašto ženklų retumo, unikalumo ir emocinės vertės jų savininkui. Kadangi įvairios kolekcijos perkamos, parduodamos ir pildomos, o kolekcionierių taip pat netrūksta, manau, kad nuosekliai dirbant, iš šios veiklos uždirbti galima.
Visiškai neseniai gavau vokišką filatelijos aktualijų žurnalą „Briefmarken Spiegel", kuriame rašoma, kad filatelijos aukcione, vykusiame Vokietijoje, buvo parduotas vokas, siųstas iš Ofenburgo į Bazelį už 11,3 tūkst. Eur, nors pradinė jo kaina buvo 4 tūkst. Eur.
Kolekcijos savo verte būna įvairios: investavus laiko ir paieškojus, norimą pašto ženklą galima įsigyti beveik už tokį pat nominalą, tačiau yra itin retų pašto ženklų, kuriuos gauti labai sudėtinga, – tada jų kaina padidėja dešimtimis kartų. Vienas tokio reto pašto ženklo pavyzdžių galėtų būti profesoriaus Liudo Mažylio kolekcijoje esantis unikalus eksponatas – ant kolekcininko jo seneliui atsiųsto voko užklijuotas 5 centų vertės pašto ženklas. Jis išskirtinis tuo, kad jame įsivėlusi klaida: parašyta „5 сrt“, o ne „5 cnt“. Toks pašto ženklas – vienintelis, todėl filatelistui jis yra neįkainojamas.
– Kokių dar įdomių ženklų jums yra tekę matyti?
– Važinėjant po įvairias parodas, bendraujant su kolekcininkais, teko matyti ne vieną unikalų, įdomų ar net šokiruojantį pašto ženklą. Tačiau sudomina ne tik pašto ženklo turinys – kas pavaizduota, bet ir forma – ant ko ir iš ko jie pagaminti: teko matyti siuvinėtų, sidabrinių, dengtų auksu, spausdintų ant žuvies odos, su tikrais perlais ir spausdintų ant medžio pašto ženklų.
– O jūs pati ar kolekcionuojate pašto ženklus?
– Deja, ne. Nors nuolat esu apsupta kolekcininkų ir pašto ženklų kolekcijų, pati šio pomėgio neturiu. Užtenka, kad turiu kasmet Lietuvos pašto išleidžiamų pašto ženklų rinkinių, kuriuos labai įdomu perversti prabėgus keleriems metams po jų išleidimo – juose užkoduota visa to laikmečio atmosfera, svarbūs įvykiai ir meninis suvokimas.
– Turbūt retas žino, kaip atsiranda pašto ženklai. Atrodytų, paštas sugalvojo ir išleido. Kaip iš tikrųjų gimsta pašto ženklai?
– Pavadinimas „pašto ženklas“ yra saugomas Pasaulinės Pašto Konvencijos. Pašto ženklų temos ir motyvai turi glaudžiai sietis su šalies kultūriniu identitetu arba prisidėti prie kultūros sklaidos ar taikos išsaugojimo, juose neturi būti politinio arba kokį nors asmenį ar kokią nors šalį žeidžiančio turinio, pašto ženklai turi būti kažkuo svarbūs šaliai, kurioje leidžiami.
Pašto ženklų temas ateinantiems metams gali siūlyti bet kuris Lietuvos gyventojas iki einamųjų metų pirmojo ketvirčio pabaigos pagal Pašto mokos ženklų išleidimo, išėmimo iš apyvartos ir apskaitos taisykles. Pašto ženklų temos gali būti įvairios: šalies vėliavos, muziejai, etninės ir tautinės mažumos, flora ir fauna, minėtinos datos, menas, švenčių tematika ir pan. Svarbu tai, kad ant pašto ženklo negali būti vaizduojamas tuo metu gyvas žmogus ir politiniai veikėjai.
Visus sprendimus dėl būsimo pašto mokos ženklo temos ir vizualinio apipavidalinimo priima Leidybos komisija, kuri sudaryta iš 11 įvairių sričių specialistų: mokslininkų, menininkų, visuomenės veikėjų, istorikų, Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos pašto atstovų. Leidybos komisijos sudėtį ir Leidybos komisijos darbo reglamentą tvirtina susisiekimo ministras.
Kasmet komisija pagal patvirtintas temas paskelbia viešą pašto ženklų kūrybos konkursą, kuriame kviečia dalyvauti šalies menininkus. Taip patvirtinamas geriausias vizualinis sprendimas. Tik priimtas ir patvirtintas pašto ženklo ar bloko dizainas gali būti atspausdintas ir reprezentuoti šalį – virsta apyvartoje esančiu pašto ženklu.
