„Plačiai žinoma, kad įstaigoms trūksta IT specialistų. Valstybės sienos apsaugos tarnybai, pavyzdžiui, trūksta pilotų. Tokių aukštos kvalifikacijos specialistų kaina rinkoje itin aukšta. Šis Vyriausybės sprendimas leis įstaigoms konkuruoti dėl geriausių darbuotojų“, – išplatintame pranešime žiniasklaidai teigia vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Vyriausybės nutarimu numatoma, kad įstaiga trūkstamų specialistų sąraše esančiam darbuotojui galės mokėti iki 100 proc. didesnį atlyginimą nei kitam įstaigos darbuotojui, kurio profesija nėra trūkstamųjų sąraše.

Pirmiausia – kelti viešojo sektoriaus prestižą

Kaip sako LPSK pirmininkė Inga Ruginienė, šis sąrašas yra kaip pleistras ant lūžusio kaulo ir tik laiko klausimas, kada jį reikės pildyti.

„To ir reikėjo tikėtis, kad viešajame sektoriuje pradės trūkti specialistų, nes šis sektorius pralaimėjo konkurencinėje kovoje su privačiu verslu. Normalu, kad darbuotojai renkasi dirbti ten, kur jiems mokami didesni atlyginimai. Profesinės sąjungos nuolat kalba apie tai, kad viešasis sektorius tapo neprestižine vieta dirbti, ir jeigu situacija iš esmės nepasikeis, minėtame sąraše atsiras daugybė kitų specialybių“, – įsitikinusi ji.

I. Ruginienė pabrėžia, kad reikia kalbėti ne tik apie šias konkrečias profesijas, bet ir apie visą viešąjį sektorių. Anot jos, viešoji nuomonė apie darbą valstybiniame sektoriuje nėra gera, todėl reikėtų, kad viešasis sektorius pirmiausia taptų prestižine darbo vieta.

„Vyriausybė, kaip darbdavys, turi rodyti pavyzdį visiems sektoriams ir kelti atlyginimus adekvačiai kylančioms kainoms. Tačiau neatrodo, kad Vyriausybė būtų tam nusiteikusi, nes matome, kaip sunku buvo derėtis dėl minimalios mėnesio algos bei pareiginės algos bazinio dydžio kėlimo“, – komentuoja LPSK pirmininkė.

Palengvina užsieniečių įdarbinimą

Į valstybei trūkstamų darbuotojų sąrašą iš viso įrašyta 40 profesijų. Verta atkreipti dėmesį, kad net 25 šio sąrašo profesijos taip pat įrašytos ir į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Pastarasis sąrašas palengvina aukštos kvalifikacijos specialistų atvykimą į Lietuvą, tad supaprastina migracijos procedūras.

Migracijos departamento duomenimis, absoliuti dauguma daugkartinių nacionalinių vizų (apie 80 proc.) iki šių metų lapkričio mėn. išduotos į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams. Jų šiemet suteikta daugiau kaip 31 tūkst. Tuo metu užsieniečių, kurie įtraukti į trūkstamų profesijų sąrašą, atvyksta beveik 14 tūkst.

Šiais metais leidimai laikinai gyventi Lietuvoje suteikti 338 užsieniečiams, dirbantiems aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Tarp jų 40 darbuotojų, kurių darbas įtrauktas į trūkstamų darbuotojų sąrašą.

Pagal Migracijos departamento duomenis, tarp aukštos kvalifikacijos specialistų daugiausia atvyksta programuotojų, programinės įrangos testuotojų, informacinių technologijų sistemų administratorių, kompiuterių sistemų projektuotojų, kompiuterinių sistemų inžinierių, grafikos dizainerių, konstruktorių, mechanikos inžinierių, gamybos organizavimo inžinierių, aviacijos technikų ir inžinierių.

Į sąrašą aukštos kvalifikacijos profesijų, kurių trūksta Lietuvoje, nepatenka, bet taip pat atvyksta itin daug mokytojų, analitikų, projektų vadovų-konsultantų bei verslo paslaugų vadybininkų.

Lietuvoje nėra, kas dirbtų už 1 tūkst. eurų

Daugkartinės nacionalinės vizos užsieniečiams, kurie atvyksta dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą, neišduodamos. Tokie užsieniečiai kreipiasi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. Mėlynosios kortelės, išdavimo.

Ji užsieniečiui suteikiama trejiems metams, kai darbdavys įsipareigoja jį įdarbinti pagal profesiją ne trumpiau nei 1 metams ir mokėti ne mažesnį atlyginimą nei 1,5 dydžio šalies vidutinio darbo užmokestis (VDU). Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu VDU Lietuvoje yra 935,7 Eur, neatskaičius mokesčių. Taigi, 1,5 VDU būtų 1 403 Eur „ant popieriaus“ arba kiek daugiau nei 1 tūkst. Eur „į rankas“.

Į klausimą, kodėl Lietuvoje neatsiranda norinčių dirbti už daugiau kaip 1 tūkst. eurų, LPSK pirmininkė atsako, kad švietimo sistema nespėja parengti ypatingos kvalifikacijos žmonių. Be to, ji atkreipia dėmesį, kad tokie specialistai paklausūs ne tik Lietuvoje, todėl dėl didesnių atlyginimų daug jų išvyksta dirbti svetur ir šis procesas nenutrūksta, nes esą emigracijos problemos mūsų šalyje sprendžiamos paviršutiniškai.

„Siekėme, kad darbdaviams atsirastų įsipareigojimas užsieniečiams mokėti didesnius atlyginimus, antraip būtų dempinguojamos vietinių algos ir tai dar labiau skatintų emigraciją. Teigiamai vertiname, kad ši nuostata atsirado teisės aktuose. O Vyriausybei išties reikėtų susimąstyti, kaip iš esmės spręsti specialistų trūkumo problemas ne vien tik sudarinėjant specialius pareigybių sąrašus“, – aiškina ji.

Štai taip atrodo visas valstybės ir savivaldybių institucijose trūkstamų profesijų sąrašas:

1. Automatikos inžinierius
2. Elektros inžinierius
3. Silpnųjų srovių inžinierius
4. Elektronikos inžinierius (informacinė inžinerija)
5. Radijo ryšio inžinierius
6. Signalizavimo sistemų inžinierius
7. Elektronikos ir telekomunikacijų inžinierius
8. Gydytojas teismo psichiatras
9. Kompiuterių sistemų analitikas
10. Kompiuterių sistemų specialistas
11. Konsultantas kompiuterių sistemų klausimais
12. Kompiuterių sistemų projektuotojas
13. Programinės įrangos kūrėjas
14. Programinės įrangos projektuotojas
15. Kompiuterių taikymo inžinierius
16. Multimedijos programų kūrėjas
17. Programuotojas
18. Inžinierius programuotojas
19. Programinės įrangos testuotojas
20. Duomenų bazių administratorius
21. Duomenų bazių programuotojas
22. Tinklo administratorius
23. Informacinių technologijų sistemų administratorius
24. Kompiuterių sistemų administratorius
25. Kompiuterių sistemų inžinierius
26. Tinklo analitikas
27. Kompiuterių tinklo administratorius
28. Ryšių programuotojas
29. Informacinių technologijų ir ryšių saugumo specialistas
30. Teismo psichologas
31. Elektros energetikos technikas
32. Aviacijos technikas
33. Budintysis mechanikas
34. Laivo elektromechanikas
35. Laivavedys
36. Orlaivio vadas
37. Sraigtasparnio pilotas
38. Skraidantysis inžinierius
39. Telefono ryšio technikas
40. Orlaivių mechanikas

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (333)