– „Facebook“ paskyroje galima išvysti pačių įvairiausių profilių. Ar žmogaus profesija gali lemti kai kurias taisykles, kurių laikomasi socialiniuose tinkluose?

– „Facebook“ yra dar viena viešoji erdvė, komunikacijos kanalas, kurį valdome visi, nepriklausomai nuo to, kas esame. Bet kokiu atveju turime suprasti, kad viešai transliuojame turinį, todėl reikia apie jį pagalvoti.

Žinoma, viena kalbėti apie visuomenei nežinomą asmenį, kurio profilis matomas tik šeimai ir draugams, o visai kas kita – svarbus politikas, kurį seka keliolika tūkstančių žmonių. Pastaruoju atveju reikia itin gerai pagalvoti, kas viešinama socialiniuose tinkluose. Tačiau jei saugoma reputacija ir jūsų profilį seka tiek žmonės iš mažo regiono, tiek akademikai, atsakymas toks pat – reikia galvoti, ką rašai.

– Kiek galima atvirauti „Facebooke“? Kokių ribų nereikėtų peržengti?

– Tai visiškai asmeninis sprendimas ir paties žmogaus pasirinktas komunikacijos būdas. Tačiau nederėtų užmiršti kai kurių privatumo dalykų. Nerekomenduočiau atskleisti gyvenamosios vietos, nereikėtų dalytis savo mažų vaikų nuotraukomis, kurios paprastai rodomos tik šeimai. Juk „Facebookas“ – viešoji erdvė, todėl nereikia pamiršti privatumo ir saugumo.

– Kas svarbu kalbant apie profilio ir viršelio nuotraukas? Kokios jos turi būti?

– Geriausia profilio nuotrauka – ta, kurioje aiškiai matosi žmogaus veidas. Bendrame pranešimų sraute matomas mažas burbuliukas, todėl jame turi būti atpažįstamas žmogus. Žinoma, kiekvienas gali rinktis tokią profilio nuotrauką, kokios nori – tai gali būti simbolis, nuotrauka visu ūgiu, tačiau šie dalykai gali kliudyti atpažįstamumui.

Viršelio nuotrauka dažniausiai atspindi tai, kas žmogui svarbu – joje galima išvysti draugų kompaniją, šeimą, kelionės akimirką, patinkančios organizacijos atvaizdą ir pan. „Facebooko“ viršelyje atsispindi tai, kas reprezentuoja žmogų ar jam tuo metu svarbius dalykus.

– Apie ką reikia pagalvoti prieš viešinant pranešimus ant savo „Facebooko“ sienos?

– Reikia galvoti, kokie žmonės perskaitys mano žinutę. „Facebookas“ suteikia galimybę nusistatyti norimą privatumo lygį – profilį gali matyti visi žmonės, gali matyti tik draugai arba asmeniškai pasirinktos asmenų grupės. Jei žmogus socialiniame tinkle piktinasi savo darbu ir vadovu, turi pagalvoti, ar privatumo nustatymai neleis to perskaityti pačiam viršininkui?

Jei žmogus žinomas visuomenėje (politikas, laidų vedėjas ir pan.), jis turi apsvarstyti, kokią žinutę nori skleisti. Kad nebūtų taip, jog televizijos ekrane akcentuojamos vienokios vertybės, socialiniuose tinkluose – visiškai kitokios. Bet kokiu atveju socialinis tinklas yra vienas iš daugybės komunikacijos kanalų. Svarbiausia, kad visuose kanaluose skleidžiama žinia būtų nuosekli.

– Kaip išpopuliarėjama „Facebooke“? Ką daryti to norinčiam, o dar ir puikų turinį kuriančiam žmogui?

– Jei kalbame apie vadinamuosius influencerius, kad tokiu taptum pirmiausia turi išsiskirti iš minios. Bet kokiu atveju, reikia aktyvumo – jei žmogus įkelia vieną žinutę per savaitę, jis nepritrauks daug auditorijos. Taip pat reikia, kad žinia socialiniame tinkle „Facebook“ sukeltų rezonansą. Teigiamą ar neigiamą – kitas klausimas, bet auditorija privalo reaguoti. Manyčiau, kad nuo to viskas ir prasideda – daugėja paspaudimų „Patinka“, dalijamasi turiniu, renkamas vis didesnis sekėjų skaičius.

– Ar grotažymės (angl. hashtag) turi įtakos „Facebook“ pranešimuose?

– Tokį klausimą dažnai girdžiu mokymuose, dėl hashtagų visuomet kyla diskusijų. Asmeniškai aš pats to nemėgstu ir „Facebooke“ jų nenaudoju. Hashtagai perimti iš socialinių tinklų „Twitter“ ir „Instagram“, kur tikrai turi prasmę – naudodami hashtagus šiuose tinkluose ieškome turinio, taip atrenkama medžiaga pagal konkrečias temas.

„Facebook“ nereikia hashtagų, nes šis socialinis tinklas savo algoritmų pagalba pats išplatina žinutę. Hashtagai „Facebooke“ veikia ne itin gerai – ne visuomet pavyksta išfiltruoti medžiagą, o juk toks ir yra vadinamųjų grotažymių tikslas.

Be to, gana didelė medžiagos „Facebooke“ dalis – privati, skirta tik draugų grupėms. Jei žmogus pranešime uždeda hashtagą, bet tas pranešimas skirtas vos keliems asmenims, vėl dingsta prasmė tai naudoti. Laikau hashtagus mados reikalu, ne per seniausiai buvo madinga juos rašyti, tai atrodė kaip teksto dalis. Tačiau tai jau praėjo.

– Ar pastebite tendenciją, kad jaunosios kartos atstovai vis dažniau renkasi nebe „Facebooką“, o kitus socialinius tinklus? Ar išties „Facebookas“ tampa vyresnės kartos erdve?

– „Facebookas“ bręsta, tikrai. Nors man pačiam tik 30 metų, juokauju, kad mano – ta senoji – karta, pasiliks prie šio socialinio tinklo ir naudosis juo kaip pagrindiniu. Tai mūsų bendravimo kanalas. Jauni žmonės yra daug atviresni skirtingiems socialiniams tinklams ir neapsistoja ties vienu. Jie naudojasi ir „Facebooku“, bet taip pat mėgsta „Instagram“, „Snapchat“, „Pinterest“, „TikTok“ ir kt.

Kad ir kaip juokingai beskambėtų, vyresni žmonės yra subūrę draugus, šeimą, kolegas viename socialiniame tinkle. Pastebima ir tai, kad bendras praleistas laikas „Facebooke“ mažėja, ypač kalbant apie jaunesnę auditoriją, bet tai tikrai nereiškia, kad šis tinklas išnyks. Žmonės tikrai nesiliaus juo naudotis.

„Facebooką“ galima šiek tiek sulyginti su elektroniniu paštu – tai vieta, kurioje vis dažniau su kolegomis aptariami darbo reikalai. Po truputį „Facebook“ įgyja formalesnės socialinės terpės bruožų.

– Kokį jaunimo elgesį socialiniame tinkle „Instagram“ pastebite?

– Tai labai dinamiška, vienas aktyviausiai naudojamų dalykų – „Instagram stories“, kurios dingsta per 24 val. nuo publikavimo. Tai suteikia neįpareigojantį jausmą – nereikia pernelyg stengtis, tobulai atrodyti, koreguoti nuotraukų. „Stories“ padeda pasidalyti emocija, o ne turiniu. Tai, kad medžiaga dingsta, yra gerai – suteikiamas nuolatinės dinamikos įspūdis.

Jaunam žmogui tai gerokai patraukliau nei nuotraukos ar įrašai, liekantys socialinėje erdvėje per amžių amžius. Jaunoji karta svarsto, kam gali būti įdomu žiūrėti prieš savaitę įkeltas nuotraukas? Juk kiekviena jų diena – kupina įspūdžių. Be to, jauni žmonės nenori dubliuotis ir kelti to paties turinio ir į „Facebooką“, ir į „Instagramą“.