Negali anksčiau išeiti iš darbo
Kaip skelbia Statistikos departamentas, beveik pusė (44 proc.) šalies 18-64 m. samdomų darbuotojų, turinčių vaikų ir artimųjų priežiūros pareigų, prireikus negali į darbą ateiti vėliau ar išeiti anksčiau, penktadalis (24 proc.) tai daryti gali retai, o kas šeštas darbuotojas (16 proc.) paprastai gali keisti darbo pradžios ar pabaigos laiką. Vadinasi, tik ne daugelis darbdavių geranoriškai sutiktų išleisti darbuotoją, jei jam, pavyzdžiui, reikėtų nuvesti vaiką pas gydytoją ar paimti jį iš darželio arba mokyklos.
Verslo psichologė L. Rimkutė teigia esanti nustebus, kad tiek daug darbdavių vis dar nelanksčiai žiūri į darbo laiko korekcijas dėl vaiko priežiūros. Anot jos, užsienyje ir dalyje Lietuvos organizacijų lankstus darbo grafikas yra viena efektyviausių darbuotojų motyvavimo formų.
„Didelė dalis darbuotojų tikrai labiau myli savo darbą, kai gali patys pasirinkti, kada pradėti ar baigti darbą. O kai labiau myli darbą, tai ir efektyviau dirba, ir yra lojalesni. Žinoma, ne visos pozicijos suteikia tokias galimybes. Jei darbas yra susijęs su klientų aptarnavimu, kur yra griežtai apibrėžtas aptarnavimo laikas, turėti laisvę, suprantama, yra sunkiau, o kartais ir neįmanoma“, – įsitikinusi psichologė.
Kaip sako specialistė, Lietuvoje vieni darbdaviai yra lankstūs ir supratingi, kiti mąsto siauriau ir kritiškai vertina darbuotojų įprotį anksčiau išeiti iš darbo dėl vaiko reikalų. Ji atkreipia dėmesį, kad skandinavai priešingai – labai vertina darbuotojo gebėjimą išlaikyti darbo ir šeimos balansą, todėl pasilikimą po darbo valandų vertina kaip nesugebėjimą susidoroti su savo darbu.
„Organizacijose, kuriose teigiamai vertinamas lankstus grafikas, darbuotojai nepiktnaudžiauja vadovų gerumu ir suteikiama laisve. Dažnu atveju nespėtus darbus netgi atlieka namie. Deja, ne visos organizacijos pasižymi tokiu požiūriu. Kitose tėvų išėjimas iš darbo, kad nuvežtų vaiką pas gydytojus, yra laikomas didele problema. Ten dirbantys žmonės patiria didesnį stresą“, – dėsto L. Rimkutė.
Darbdavių požiūrį iškraipo mamadieniai ir tėvadieniai
Apklausos duomenimis, beveik trečdalis (32 proc.) samdomų darbuotojų nurodė negalintys pasiimti bent vieno laisvadienio vaikų ar artimųjų priežiūros tikslams, nenaudodami kasmetinių atostogų, apie ketvirtadalis (23 proc.) apklaustųjų teigė galintys pasiimti laisvadienį.
„Mano manymu, toks darbdavių požiūris yra siauras ir ilgalaikiame kontekste neduoda teigiamų pasekmių. Jei organizacijoje dirba brandūs darbuotojai, kurie nėra linkę piktnaudžiauti laisvomis dienomis, jie tikrai lieka labiau motyvuoti, kai gali pasiimti laisvą dieną. Kadangi iš arti matau, kiek organizacijos vargsta, stengdamosi išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus, o darbo jėgos vis labiau trūksta, tai lankstumas šiuo klausimu dažnai yra nauda abiems pusėms“, – sako L. Rimkutė.
Tikriausiai darbuotojams neretai kyla klausimas, kas vaiko ligos atveju geriau – imti nedarbingumo pažymėjimą ar, jeigu yra galimybė, dirbti namie. L. Rimkutė atkreipia dėmesį, kad kiekviena situacija yra labai individuali ir darbuotojai, pasitarę su vadovais, turėtų patys nuspręsti, kas geriau žmogui ir organizacijai.
„Priklausomai nuo veiklos pobūdžio, nemaža dalis organizacijų puikiai toleruoja darbą iš namų. Kai kur tai leidžiama ir darbuotojams, kurie nebūtinai turi vaikų. Visgi darbas iš namų gali būti iššūkiu, jei tavo vaikas reikalauja rimtos priežiūros. Tada tikrai geriau imti nedarbingumo pažymėjimą. Vis dėlto būna situacijų, kai galima puikiai susidoroti tiek su darbu, tiek su sirguliuojančiu vaiku“, – komentuoja ji.
Psichologės nuomone, darbdavių požiūrį į laisvas dienas dėl vaikų priežiūros kartais iškraipo ir vadinamieji mamadieniai ir tėvadieniai. Naujasis Darbo kodeksas darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 m. arba du ir daugiau vaikų iki 12 m., per mėnesį numato vieną papildomą laisvą dieną. Visgi, anot psichologės, šios dienos dažnai išnaudojamos ne pagal paskirtį.
„Tėvai ne visada išnaudoja šias laisvas dienas laikui su vaikais. Dažnu atveju dėl įtempto gyvenimo tempo žmonės tomis dienomis tiesiog tvarkosi einamuosius reikalus ar skiria laiką sau. Mano nuomone, toks šių dienų išnaudojimas nėra gerai, nes iškraipo jų paskirtį ir skatina darbdavius kritiškiau žiūrėti į visus kitus atvejus, kai reikia išeiti iš darbo, kad galėtum pasirūpinti vaiku“, – įsitikinusi L. Rimkutė.
Karjeros pertraukos silpnina pasitikėjimą savimi
Apklausa taip pat rodo, kad vaiko priežiūros atostogomis, kol jam sueis treji metai, naudojosi du trečdaliai (75 proc.) užimtų arba anksčiau dirbusių gyventojų, iš jų – 97 proc. moterų ir tik 3 proc. vyrų.
Maža to, moterų karjeros pertraukos dėl vaikų priežiūros gerokai ilgesnės nei vyrų. Kas trečia moteris (34 proc.) dėl vaikų priežiūros nedirbo nuo 1 iki 2 metų, kiek mažiau (30 proc.) moterų turėjo pertraukas 2-3 metus. Tuo tarpu daugumos (67 proc.) vyrų, turėjusių karjeros pertraukų dėl vaikų priežiūros, nedirbto laiko trukmė sudarė iki pusės metų.
Verslo psichologė sako, kad mūsų kultūroje vis dar stiprūs lyčių rolių įsivaizdavimai ir daugelyje šeimų yra normalu, kad rūpintis vaikais mamos namuose lieka ilgiau. Ji taip pat pastebi visuomenėje vyraujančią tendenciją, kad vyrams už jų darbą yra mokama daugiau nei moterims.
„Kai kurioms mamoms ilgos motinystės atostogos yra didelis džiaugsmas, ypač, jei jos iki motinystės atostogų nedirbo savo mėgstamo darbo ir nejautė jame savirealizacijos. Tad vaiko priežiūra tampa jų savirealizacijos pagrindine forma“, – sako ji.
Visgi po ilgesnės pertraukos, anot specialistės, yra gana sunku sugrįžti į darbo rinką. L. Rimkutė pasakoja, kad po vaiko priežiūros atostogų moteris ne tiek praranda kokias nors kompetencijas ar atsilieka nuo naujausių tendencijų ir naujovių, kiek susilpnėja jos pasitikėjimas savimi kaip specialiste.
„Esu girdėjusi mamų, kurios jausmą, kad reikės grįžti į darbą po ilgos pertraukos, tapatino su jausmu, kad reikės šokti nuo aukštos uolos į audringą jūrą. Joms būna labai baisu. O nuo mūsų pasitikėjimo savimi labai priklauso ir rezultatas, o nuo rezultato priklauso ir aplinkinių vertinimai. Tad, mano manymu, ilga pertrauka moteriai yra savotiškas iššūkis karjeros prasme“, – komentuoja L. Rimkutė.
Ji priduria, kad kiekviena moteris pati privalo nuspręsti, kiek jai yra „normalu“ būti vaiko priežiūros atostogose.
„Keleri metai moteriai jau yra iššūkis karjerai, ypač, jei paeiliui gimsta ne vienas, o keli vaikai ir motinystės atostogos užsitęsia kartais net ir iki 5 metų. Tačiau kitoms motinystė yra jų karjera, pašaukimas ir savirealizacijos šaltinis“, – įsitikinusi verslo psichologė.
