Vienas iš populiariausių testų, leidžiančių patikrinti informacijos apdorojimo spartą, yra skaičių ir simbolių įsiminimo testas, pagrįstas iš simbolių ir skaičių sudarytais kodais. Jį atliekantys dalyviai turi peržiūrėti kodus, o tada per tam tikrą laiką įrašyti atitinkamus skaičius po pateiktų simbolių seka esančiuose laukeliuose. Nieko suprasti atliekant šią užduotį tikrai nereikia. Išsilavinimas čia taip pat neturi jokios reikšmės. O štai amžius šį tą lemia. Atlikimo greitis, kaip tenka konstatuoti, su amžiumi lėtėja.
Kodėl taip yra, tiksliai atsakyti sunku, tačiau viena iš galimų priežasčių paprastai siejama su mielinu – iš riebalinių ir baltyminių medžiagų susidedančia medžiaga, dengiančia aksonus – ilgąsias nervinių ląstelių ataugas, siunčiančias signalus iš vieno neurono kitam. Senstant mielino nuolat mažėja, ir tai gali turėti įtakos šių ryšių kūrimo spartai.
Virdžinijos universiteto Kognityvinių gebėjimų ir senėjimo procesų tyrimo laboratorijai vadovaujantis Timothy Salthouse‘as laikosi nuomonės, kad priežastis čia gali būti su amžiumi mažėjantis dopamino kiekis.
Laimei, galima pranešti ir šį tą džiuginančio. Kalbėdami apie protinius gebėjimus, psichologai paprastai išskiria dvi intelekto rūšis – paslankųjį, siejamą su gebėjimu spręsti iškylančias problemas, ir susiformavusį, nulemtą individo turimų žinių ir sukauptos patirties. Šis žinių rezervas su amžiumi, savaime suprantama, vis plečiasi, todėl nekeista, kad leksikos ir bendrųjų žinių testų rezultatai net sulaukus 70-ies gali tik gerėti.
Minėtina, kad kognityvinius gebėjimus dažnai kompensuoja elementari patirtis. Gana seniai buvo atliktas vienas nemažai atskleidęs eksperimentas. Juo buvo siekta įvertinti skirtingo amžiaus mašininkių darbo efektyvumą. Tiriant 19-72 metų darbuotojų grupę paaiškėjo, kad vyresnio amžiaus moterys tekstą surenka taip pat greitai kaip ir jaunos, nors spausdina lėčiau. Išlaikyti tempą joms padeda įprotis nuolat žvelgti į toliau parašytus žodžius. Taip dirbant joms netenka nuolat stabčioti.
Kokias išvadas apie visą gyvenimą trunkantį tobulėjimą galima pasidaryti, atsižvelgiant į čia pateiktus faktus? Tobulėti ir net ganėtinai sėkmingai tikrai įmanoma be jokių amžiaus apribojimų, bet tik tada, jei naujų gebėjimų tenka įgyti jau pažįstamose srityse.
„Jei tai, ką reikia išmokti, kaip nors siejasi su turimomis žiniomis, visi pranašumai senesniųjų pusėje“, – sako T. Salthouse‘as.
Vis dėlto bandymas perorientuoti vyresnio amžiaus darbuotojus, skatinant juos imtis visiškai naujos veiklos, gali ir nepasiteisinti.
