Mokytojams trūksta žinių
„Puikiai atsimenu, kai baigėme savo institutus ir universitetus, viskas buvo surikiuota pagal tarybinės paskirstymo sistemos planą – pasakydavo, kur tu važiuosi, ką darysi, kokią algą gausi. Tad tikrai gerai žinojai, kad 5 metus dirbsi ten, paskui dar tiek pat kitur. Dabar pasaulis pasikeitęs ir svarbiausia, kad turėtum idėją. Jei mes Lietuvoje turėtume žymiai daugiau idėjų nei šiandien turime, tai valstybės generuojamas produktas būtų daug didesnis“, – įsitikinęs R. Dargis.
R. Dargio teigimu, lietuviai stokoja verslumo ir matymo, kaip veikti, toliau horizonto. Jis sako, kad itin gerai veikiame prieigos zonoje – savo artimoje aplinkoje, tačiau jei norime padaryti masto ekonomiką, reikia daug platesnės vizijos. Verslininko įsitikinimu, šiandien švietimo sistemoje per mažai kalbama apie verslą ir ekonomiką.
„Dažnai keliauju po mokyklas, susitinku su mokiniais ir užduodu paprastą klausimą, kurį būtų lengva atsakyti žmogui, jei jis būtų tuos dalykus skaitęs. Aš ir mokytojų paprašau savais žodžiais papasakoti, kaip veikia rinkos ekonomika. Šis klausimas, pasirodo, labai sudėtingas. Tada jie sako, kad pas mus nėra vadovėlių, kuriuose būtų apie tai kalbama ar nėra metodikos, kaip tą išdėstyti vaikams. Tada supranti, kad valstybės baziniai dalykai per 28-erius metus dar nėra sutvarkyti“, – kalba R. Dargis.
Jis priduria, kad apie šiuos bazinius dalykus, kaip reikia sugebėti vystyti bei parduoti savo idėjas, kad jos virstų kūnu, vaikams reikia pradėti kalbėti dar mokyklos suole ar net darželyje. Anot verslininko, tai yra svarbiausias dalykas, nes iš to ateina valstybės potencialas.
Svarbiausia tą patį darbą atlikti vis geriau
„Jaunimui patariu ne tik galvoti, kaip įsidarbinti ar atlikti kažkokį darbą. Galvokite, kaip kiekvieną darbą galite atlikti geriau, o viską galima padaryti geriau, ypač technologijų amžiuje, kai galimybės yra be galo didelės“, – pabrėžia jis.
Jis pateikia „The Economist“ aprašytą pavyzdį, kaip galima tą patį dalyką padaryti kitaip. R. Dargis pasakoja, kaip jaunuoliai, sugalvoję, kaip perpus palengvinti lėktuvo kėdę, pardavė savo idėją ir sudarė milijoninį sandorį, o aviacijos kompanijai leido atsisakyti didelių investicijų ir sutaupyti.
„Kėdės turi būti nedegios, santykinai lengvos ir patogios bei turi atlaikyti apkrovas, tačiau jos yra nenaudingas svoris lėktuve. Staiga Paryžiuje penkių jaunuolių komanda sugalvoja idėją, kaip lėktuvo kėdę nuo 12 kg palengvinti iki 4,5 kg, kad ši atitiktų visus reikalavimus. Vien dėl to aviacijos kompanija atsisakė pirkti 10 lėktuvų. O atrodo, ką čia jau bepadarysi, viskas jau sukurta“, – pasakoja R. Dargis.
Verslininkas turi prigimtinių savybių
R. Dargis, kalbėdamas apie žmogų ir verslininką, apibūdina jį trimis svarbiomis detalėmis. Jis įsitikinęs, kad verslininkas turi turėti genetinių savybių, o norint tapti geru verslininku, reikia aplink save „siurbti“ daug informacijos ir ugdyti tam tikras itin svarbias verslo savybes.
„Manau, kad trečdalį žmogaus ir verslininko sudaro genetika. Kitas trečdalis žmogaus mokosi – jis yra kitų žmonių aplinkoje: šeimos, draugų, mokyklos, universiteto. O kita dalis žmogaus – pačio sąmoningas veikimas, jau turint tikslus, kuo jis nori būti. Galbūt visi netapsime kaip Steve‘as Jobsas, bet kiekvienas galime tapti tuo, kas sukuria pridėtinę vertę kitam“, – dėsto R. Dargis.
R. Dargis atkreipia dėmesį, kuo gi verslininkas skiriasi nuo kitų žmonių. Pirmiausia jis nebijo rizikuoti, nes kiekvienas dalykas, kurį pradeda verslininkas yra rizika. Anot jo, verslininkas visa galva neriasi į idėjos realizavimą ir atiduoda visą savo energiją, laiką, kad sukurtų produktą, kuris reikalingas kitam.
R. Dargis pasakoja, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, prasidėjo šalies verslo posūkis į eksportą, o po Rusijos krizės atsirado didysis pokytis – žmonės suprato, kad labai atsargiai reikia vertinti rizikas. „Tai buvo lietuviško verslo evoliucija, laikotarpis, kada mokėmės būti verslininkais, vertindami valdymą, rizikas, klientus. Teoriniame lygmenyje – universitetuose – beveik nebuvo dalykų, kaip tą daryti“, – sako R. Dargis.
Pinigai mėgsta protą
Anot Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidento, anksčiau ne visi mokėdavo valdyti pinigus, tad buvo paplitęs noras pasirodyti prieš kitus: brangiausi automobiliai, gražiausi namai – įvairūs atributai, kurie paprastą žmogų darydavo labai efektingu. Tačiau jau šiandien, anot jo, verslininkai yra itin atsargūs ir moka elgtis su pinigais.
„Pinigai mėgsta protą, tad jeigu pinigus duodi žmogui, kuris nelabai jo turi, tai jis nesugebės išlaikyti ir juos praras“, – įsitikinęs R. Dargis.
Visgi jis įžvelgia vieną lietuviško verslo problemą, kurią apibūdina kaip virsmo laikotarpį, ir pateikia siuvimo įmonės „Lelijos“ pavyzdį.
„Privatizavus įmonę, jos direktoriui tuomet buvo apie 45 metus, jis buvo pačiame jėgų žydėjime. Dabar jam turėtų būti apie 70 metų. Be abejonės, technologiniai pokyčiai jį spaudžia investuoti į gamybą, jeigu šiandien su savo produktu nori atlaikyti konkurencinę aplinką. Žmogus dabar galvoja: aš investuosiu, bet ar pamatysiu viso to grąžą, todėl nemaža dalis įmonių yra mindžiukavimo situacijoje: ar parduoti kompaniją, gal dar dirbti joje, ar investuoti į ją“, – dėsto R. Dargis.
Verslininkas pabrėžia, kad sprendimus reikėtų priimti greičiau, nes šiandien gamybos greitis ir produktų individualizacija nepalieka laiko ilgam mąstymui. „Priimti sprendimus reikia šiandien. Esu įsitikinęs, kad „Lelijos“ savininkams tai yra didžiausias galvos skausmas“, – sako R. Dargis.
Lietuva – proto donoras
Kaip teigia Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas, visa konkurencija pasaulyje šiandien vyksta ne dėl žaliavų, o dėl proto. Anot jo, pasaulio protai važiuoja į valstybes, kur yra mokslas, verslas ir geriausios galimybės išbandyti naujus produktus.
„Prognozuojama, kad pasaulį valdys ne 200 valstybių, bet 50 miestų, kuriuose bus sukuriama didžioji dalis ekonomikos. Tų miestų užduotis – sukurti geriausias sąlygas sutraukti ten protus. Lietuva yra donoras, nes atiduoda savo patį brangiausią turtą – protą. Žmonėms lengvai leidžiame emigruoti iš Lietuvos. Jeigu sudarytume sąlygas čia atvažiuoti ir kurti, traukti protą iš Azijos ar aplinkinių valstybių – sudarytume geresnes finansavimo sąlygas, mažintume biurokratines kliūtis – aš įsitikinęs, kad Lietuva turi ateitį“, – kalba R. Dargis.
