Teigiamų emocijų suteikia ir įsitraukimas į prasmingą veiklą, galimybė joje tobulėti. Mokymasis taip pat susijęs su palankiais šeimos ir artimų draugų santykiais. Turintys reikalingų kompetencijų ir dirbantys žmonės yra reikalingi, sėkmingesni, geriau klostosi jų karjera, jiems taip pat yra galimybė save realizuoti ir geriau jaustis.
Tobulėja darbuotojas – tobulėja ir įmonė
Tos įmonės, kurios rūpinasi darbuotojų tobulėjimu, veikia sėkmingiau, nes jų darbuotojai ne tik turi daugiau žinių, bet ir yra laimingesni. Tuo įsitikinusi logistikos sprendimų optimizavimo paslaugas teikiančios Kauno įmonės „Equinox Europe“ direktorė Rasa Beskajevienė.
„Dauguma iš 75 darbuotojų yra inžinerinių specialybių atstovai, bet darbas kūrybinis, nes kuriame naują technologinę ir programinę įrangą. Tokiame darbe tiesiog neįmanoma dirbti efektyviai nesijaučiant gerai. Toks žmogus atsėdės savo valandas, naršys internete, ieškos naujo darbo, rašys piktus komentarus ir tai viskas, ką jis sukurs. Gerai savijautai svarbus kolektyvas, bendra atmosfera ir tai, kiek žmogus jaučiasi įmonei naudingas, vertinamas ir reikalingas. Prie to prisideda ir nuolatinis tobulėjimas ir darbdavio organizuojami mokymai”, – pasakojo „Equinox Europe” vadovė.
Jai pritaria ir Lietuvos saulės modulių gamintojo „Soli Tek“ marketingo specialistas Simonas Naudžius.
„Savo darbe kiekvieną dieną turiu mokytis naujų dalykų: tiek marketingo srityje, tiek ir pramonės šakos naujienų. Mokytis galima savarankiškai, padedant kolegoms arba dalyvauti darbdavio organizuojamuose mokymuose ir renginiuose. Tokie renginiai sukuria galimybę vėliau kalbėti apie svarbius dalykus ir siekti bendro rezultato, įgytos žinios praverčia ir asmeniniame gyvenime. Neseniai mokėmės apie skirtingus asmenybių tipus. Tai leidžia geriau pažinti kolegas, lengviau susikalbėti, mažina įtampą ir tiesiog yra geriau jaustis gyvenime”, – įsitikinęs jis.
Mokymasis – išlikimo garantas
Verslo konsultacijų ir mokymų kompanijos „OVC Consulting” vyriausioji konsultantė psichologė Mirolanda Trakumaitė teigia, kad dinamiškoje konkurencinėje aplinkoje mokymasis yra būtina išlikimo sąlyga – nesimokantys greitai bus aplenkti. Tačiau mokymasis reikalingas ne tik profesinėje veikloje.
„Suaugę dažnai pamiršta, kad kiekvieną dieną šiek tiek paauga, nors tai labai gerai matome vaikuose. Jei sugebi sau įvardinti, kad vakar dar nežinojau, o šiandien jau žinau, tai duoda ne tik konkurencinių pranašumų, bet ir pasitenkinimo jausmą. Nesvarbu, ar išmokai technologinių dalykų, ar minkštųjų kompetencijų.
Plačiai mąstant, jei nesimokysime, neišgyvensime. Būtų sunku nemokėti pasigaminti valgyti ar naudotis buities prietaisais, keliauti nemokant jokios kalbos, tik gimtąją, turėti poreikį automobiliui, bet nemokėti vairuoti ir būti priklausomam nuo kitų. Mokymasis duoda daug savarankiškumo, pasitikėjimo savimi. Bet didžioji dalis žmonių turi ir kitokių interesų, ir tai neretai susiję su mokymusi: kalbų, kulinarijos, siuvimo, meistravimo ir kitų dalykų”, – teigė ji.
Anot jos, geras ir savo darbuotojų emocine būsena besirūpinantis darbdavys gali sau leisti pasiūlyti ir mokymų, kurie nėra tiesiogiai susiję su darbu.
Reikia ir darbuotojų iniciatyvos
Nemažai tobulinimosi galimybių siūlo profesinės mokyklos, mokymo centrai ir kolegijos. Vis dėlto šių įstaigų vadovai pastebi, kad dažniausiai pas juos žmonės ateina per Darbo biržą arba už profesijos keitimą ar įgūdžių tobulinimą sumoka patys. Ne taip dažnai sulaukiama darbdavio atsiųstų darbuotojų.
„Yra dvi šio reiškinio pusės: viena neigiama, kita natūrali arba teigiama. Negerai, kai darbdavys nemato naudos iš mokymų darbuotojams. Tose įmonėse, kuriose didelė darbuotojų kaita, darbdaviai nesitiki, kad spės pasinaudoti to darbuotojo tobulėjimu, net bijo, kad darbuotojas taps labiau kvalifikuotas, įgis daugiau galimybių, greičiau susiras kitą darbą ir pabėgs. Tai gana keistas požiūris šiais laikais, bet jis dar egzistuoja“, – dėsto R. Beskajevienė.
S. Naudžius teigia, kad kiekviena įmonė, nepriklausomai nuo jos dydžio ir srities, turėtų rūpintis darbuotojų mokymais, tačiau savimi pasirūpinti turi ir jie patys. Jis pasakoja, kad įmonėje mokymus finansuoja darbdavys, bet darbuotojai yra skatinami patys rodyti iniciatyvą, kokioje srityje norėtų tobulintis.
„Gyvename ne socializmo laikais, kad kažkas už tave suplanuotų tavo karjerą, nuspręstų, kur tu turi tobulėti ir ką turi išmokti. Darbuotojas turi norėti mokytis, nes be noro mokslo į galvą nesukiši. Ir jeigu žmogus pareiškia norą tobulėti savo srityje, tapti efektyvesniu įmonėje ir darbdavys neranda tam laiko ar lėšų, tolesnis darbuotojo buvimas toje įmonėje sunkiai įmanomas.
Darbdavio pareiga ir interesas yra palaikyti norą tobulėti, ar tai būtų bendrųjų, ar profesinių, ar technologinių gebėjimų ugdymas. Tai įmonei visada atneša naudą, tik tą reikia sugebėti pajusti, įvertinti ir bandyti tokiu būdu išlaikyti žmogų, o ne laikyti jį nemokytą ir negalintį kitur pabėgti“, – sako R. Beskajevienė, pritardama darbuotojų iniciatyvoms ir aktyvumui.
Apibendrindama ji teigia, jog daugumai įmonių, ypač dirbančioms su greitai kintančiomis technologijomis, mokymas ir mokymasis yra gyvybiškai svarbūs tolesniam augimui. Taip pat ir geros atmosferos kūrimas. Ir nors mokymasis ne visada yra nesibaigiantis džiaugsmas, niekada nebūna taip, kad žmogus gailėtųsi ko nors išmokęs, o darbdavys, padėjęs darbuotojui tobulėti, tuo pačiu padeda ir savo įmonei.