Papildoma užsienio kalba gelbsti darbo paieškose
Personalo atrankos įmonės „Manpower“ konsultantė Toma Miltinienė teigia, kad įmonės dažniausiai ieško inžinierių, IT bei kliento aptarnavimų specialistų, tačiau daugiausia dėmesio skiria tam kandidatui, kuris itin gerai moka kelias užsienio kalbas.
Lietuvoje kuriasi vis daugiau skandinavų kompanijų, kurios pačios sutinka apmokyti darbuotojus kalbos. Anot konsultantės, įmonės darbuotojui suteikia galimybę pusę metų mokytis, pavyzdžiui, danų kalbos, moka jam standartinį atlyginimą, bet šis įsipareigoja keleriems metams nepabėgti kitur.
„Kuo toliau, tuo labiau darbo rinkoje kalbiniai įgūdžiai tampa svarbesni. Nekalbu apie anglų kalbą, kuri svarbi savaime suprantama. Jei žmogus moka švedų arba norvegų kalbą, tikrai be darbo nebus, o alga priklauso nuo kompetencijos ir pareigų“, – sako specialistė, pridurdama, kad tokių specialistų atlyginimai būna didesni nei vidutiniai.
„Jei tai yra paprasčiausia kliento aptarnavimo pozicija, tai alga bus šiek tiek didesnė nei vidutinė. Tuo tarpu patyrusio logistikos specialisto, mokančio norvegų kalbą, darbo užmokestis yra jau kelis kartus didesnis už vidutinį šalies atlyginimą“, – komentuoja T. Miltinienė.
Anot personalo atrankos konsultantės, ieškoma nemažai darbuotojų, mokančių ne tik skandinavų, bet ir prancūzų ar ispanų kalbas. Pasak jos, įmonėms tenka didelis iššūkis surasti darbuotoją, kuris kalbėtų prancūziškai, lietuviškai bei angliškai ir dar turėtų tinkamos patirties.
„Tokių darbuotojų – vienetai, bet atlyginimai tokiu atveju atitinkamai didesni nei kitose įmonėse, kurios už panašias pareigas darbuotojams moka standartinį atlygį. Vien todėl, kad darbuotojas moka antrą užsienio kalbą, jo atlyginimas toje pačioje Lietuvos įmonėje gali būti perpus didesnis nei be tos kalbos tokias pačias funkcijas atliekančio ir tik angliškai kalbančio žmogaus“, – įsitikinusi T. Miltinienė.
Diplomas nieko nereiškia
Pasak specialistės, jei į tą pačią poziciją kandidatuoja keli asmenys, kurie pabaigę mokslus Lietuvoje ir užsienyje, darbdavio pasirinkimą lems tikrai ne diplomas. T. Miltinienė sako, kad šiuo metu darbo atrankoje asmeninės savybės yra svarbiau nei diplomai ir netgi nei patirtis.
„Visi dažniausiai nori, kad kandidatas turėtų aukštąjį išsilavinimą. Tačiau neapsiriboja, jei jis yra kitos srities specialistas. Diplomas yra lemiamas faktorius inžineriniuose, tiksliuosiuose moksluose, o būti geru administracijos darbuotoju ar pardavėju jis nereikalingas“, – teigia ji.
Konsultantės teigimu, studijų nebaigę emigrantai, 15 metų gyvenantys Ispanijoje, Norvegijoje, Danijoje ir mokantys tą kalbą itin gerai bei yra dirbę vidutinio lygmens darbus, grįžę į Lietuvą be problemų susiras darbą.
„Šiuo metu bendrauju ne su vienu tokiu kandidatu, kuris 17 metų gyveno Danijoje, bet su šeima nori grįžti į Lietuvą ir ieško darbo aptarnavimo srityje. Jis turi didelį pliusą, kad gali panaudoti danų kalbą, nors ir neturi baigimo diplomo“, – sako T. Miltinienė.