„Tai didelis iššūkis lietuviams – mokykloje nemoko nei finansų planavimo, nei ekonomikos“, – pranešime spaudai apgailestauja trijų verslų savininkas, „Starfish Academy“ vadovas, investuotojas ir koučingo specialistas Jurijus Clavas. Pasak verslininko, finansinis raštingumas yra sudėtinių žinių bagažas, apimantis informaciją ir įgūdžius, kaip valdyti savo asmeninius pinigus, ir to mokytis reikia nuo pat vaikystės.
Dauguma lietuvių pinigus vis dar laiko kojinėje
2016-aisiais JAV finansinių paslaugų bendrovės „Standard & Poor’s“ atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas siekė 39 proc. Tyrimo duomenimis, lietuviai aplenkė estus, latvius, lenkus ir baltarusius, tačiau smarkiai atsiliko nuo tokių šalių kaip Norvegija ar Prancūzija.
Išvada – gerokai mažiau nei pusė šalies gyventojų planuoja savo asmeninį biudžetą ar išmano bent bazinius finansų valdymo veiksmus. „Lietuvoje finansinis raštingumas apsiriboja investiciniu gyvybės draudimu ir 2, 3 pensijų pakopa. Kai kas taupo kojinėje, kai kas banko sąskaitoje. Mažai, kas iš tikrųjų augina savo pinigus.“
Finansų planavimas nuo mažens – lemtinga pamoka
Jaunoji Lietuvos karta susidomėjimo investavimu dar nereiškia. Pastebimas aktyvus laisvo gyvenimo būdo propagavimas: paslankus darbo grafikas, pasyvus pajamų kaupimas, greitųjų kreditų vartojimas. Kas ketvirtas Lietuvos moksleivis didesnę piniginę sumą kaupti pradeda tik atsiradus poreikiui – tolimesnių perspektyvų finansinis dengimas vis dar neatrodo aktualus. Dar mažiau moksleivių – vos kas dešimtas – taupo tokią pačią pinigų sumą kiekvieną savaitę ar mėnesį, o pinigų išvis netaupo 8,8 proc.
Pasak J. Clavo, jei ne mokykla, tai tėvai savo vaikus turėtų mokyti finansinių pagrindų jau nuo mažens – vos jiems išmokus skaičiuoti. „Aš savo dukrą Taliną mokiau nuo 6-7 metų: ji namuose turi 3 vištas taupykles, į kurias ant kiekvienos užsirašiusi, kam ji pinigus deda ir kaskart gavusi pajamų jas atideda į vieną iš jų. Pirma – savo kasdienėm išlaidom, antra – svajonei, kuri gali kisti, o trečia yra auksinė višta – finansinė laisvė, t.y. tie pinigai, kuriuos ji nukreips į investavimą. Ji lipdė iš molio figūrėles, o kai ateidavo svečiai, atsidarydavo parduotuvę: užklijuodavo kainas ir pardavinėdavo. Būdama septynerių ji atsidarė elektroninę parduotuvę ir turėjo pirkimų. Šiandien vienuolikmetė yra investavusi į skolinimo paskolas.“ Tokia pačia praktika verslininkas ruošiasi auginti ir savo šiuo metu keturmetį sūnų.
Uždirbti net miegant – misija įmanoma?
Pinigų įdarbinimas leidžia iš uždirbtų pinigų gauti papildomų pajamų. Skamba nesudėtingai: tam, kad pinigai generuotų kitus pinigus, juos reikia tiesiog kažkur nukreipti. Taip kaupiasi pasyvios pajamos, į kurias nereikia investuoti savo laiko. Žinoma, tam reikia turėti atitinkamų žinių. Tačiau pirmiausia svarbu ne numatyti, kaip tai darysite, o kodėl norite tai daryti. „Didžioji dalis žmonių, jei ir bando investuoti Lietuvoje, tai investuoja nesuvokdami, kodėl investuoja. Gal kaimynas, spauda arba konsultantas patarė. Todėl vėliau per krizes matome daug nusivylusių žmonių, kurie investavo be suvokimo.
Finansinis raštingumas yra ne strategija, o platesnis investavimo tikslo išmanymas bei skirtingų investavimo instrumentų pasirinkimas. Tos žinios duoda daugiau pasirinkimo laisvės kur ir kaip investuoti, kieno patarimų klausytis“, – pasakoja J. Clavas. Specialius seminarus ir konsultacijas apie tai, kaip ir kur įdarbinti pinigus organizuojantis verslininkas išskiria keletą investavimo žingsnių:
1 žingsnis: dabartinės finansinės situacijos įvertinimas. Kokio turto esu sukaupęs ir kokių piniginių įsipareigojimų turiu.
2 žingsnis: didžiojo tikslo nustatymas. Kur ir kada aš noriu būti – idealaus finansinio vaizdo sukūrimas. Tai susiję su pajamomis, išlaidomis, norimo turėti turto kiekiu, pvz., vaiko mokslams, nuosavam būstui, kelionėms.
3 žingsnis: tarpinių tikslų nustatymas. Jei mano tikslas – išeiti į pensiją anksčiau nei 65 metai, reikėtų kaupti pasyvias pajamas. Tai gali atrodyti sudėtingai įgyvendinama, nes, pvz., šiandien turiu 0 pasyvių pajamų. Todėl pajamas skaidome etapais: tarkime, jei šiandien esu 30-ies, o išeiti į pensiją siekiu 40-ies, reiškia, kad man reikia 2000 Eur pasyvių pajamų per metus. Skaidykite pirmuosius metus po 50 Eur. Antruosius – dar 20proc. Galiausiai pasieksite tą lygį, kai 2000 Eur išlaidų per mėnesį bus padengiami pasyviomis pajamomis.
4 žingsnis: tinkamų investavimo instrumentų pasirinkimas. Tinkamumas nustatomas pagal charakterį (vienas gali būti labiau impulsyvus ir linkęs priimti neatsakingus finansinius sprendimus. Tada reikia turėti patikimą komandos narį, kuris padėtų investicijas valdyti), rizikos toleranciją (kiek rizikos galiu prisiimti) ir pagal investavimo tikslą, terminą. Ar investuoju tam, kad po 2-3 metų būtų sutaupyta vaiko mokslams? O galbūt tam, kad pensiją sukaupčiau anksčiau negu pasieksiu pensijinį amžių?
5 pagrindinės investavimo priemonių/instrumentų grupės:
1. Vertybiniai popieriai arba visa tai, kuo prekiaujama biržose – įmonių akcijos, obligacijos, taip pat ir valiuta. Tarkime, įmonės, norinčios pritraukti daugiau pinigų verslo augimui, išleidžia savo akcijas, kurios yra vienas vertybinių popierių tipų. Tai reiškia, kad įmonei pašalinis žmogus pirkdamas akcijas tampa mažos įmonės dalelytės savininku. Užsidirbti jis gali akcijomis disponuodamas arba gaudamas įmonės pelno dividentus.
2. Nekilnojamas turtas – būstas, komercinės patalpos, žemė. Nuoma, pardavimas. Lietuvoje tai ko gero populiariausia investavimo priemonė, nes žmonės mano, kad tai lengviausia: nupirkau butą ir paleidau nuomai. Tačiau iš tikrųjų siekiant didesnės grąžos iš nekilnojamojo turto ir atitinkamai didesnės rizikos kontrolės, žinių bagažo nekilnojamam turtui reikia dar daugiau nei investuojant į vertybinius popierius.
3. Verslas – savo verslo kūrimas arba investavimas į jau esančius verslus. Investavimas į verslą reiškia, kad tampu žmogumi, kuris gali lemti verslo sprendimus.
4. Žaliavos. Dažniausiai taurieji metalai: auksas, sidabras, jų monetos. Specializuotose parduotuvėse perkami aukso arba sidabro luitai, monetos. Taip apsisaugote nuo pinigų nuvertėjimo. Auksas turi ir psichologinę vertę – istoriškai tai buvęs piniginis vienetas. Sidabras turi potencialą, nes yra plačiai naudojamas pramonėje. Abu metalai brangsta, nes kiekis žemėje ribotas – jį vis sunkiau išgauti. Būtent dėl to, kad jis ribotas, materialus ir apčiuopiamas žmonės jį vertina. Dar galite investuoti į naftą, varį, kavą, medvilnę ir kt.
5. Intelektinė nuosavybė. Tai yra priemonė, kuri generuoja pajamas pačiam nebedirbant – sukūrus kažką, kas turi vertę: muzikos kūrinys, knyga, užpatentuotas išradimas. Ilgalaikis honoraras – tai pasyvios pajamos. Tam jau reikia žinių ir kūrybinių gebėjimų.
