Taigi, ar verta būti nuoširdžiam pokalbių dėl darbo metu?

„Profesionalus kandidatas prieš einant į pokalbį dėl darbo, greičiausiai, pasidomės įmone ir su kuo susitiks, tačiau jis nežinos, koks yra būsimo darbdavio požiūris į nuoširdumą, ar galima būti atviru, o gal darbdaviui svarbiausia – kompetencijos. Todėl būtų idealu, jei nuoširdūs kandidatai pokalbio dėl darbo metu pajutę, pamatę ko tikisi darbdavys atitinkamai dėliotų pagrindinius akcentus, tačiau išliktų atviri ir sąžiningi sau,“ – pranešime spaudai pataria „CV-Online Recruitment“ personalo atrankų projektų vadovė Rasa Masteikienė.

Pasak jos, nuoširdiems, sąžiningiems ir „tikriems“ kandidatams labiau sekasi, nes jie nemeluodami nei sau, nei darbdaviui, renkasi ir dirba sau tinkamus darbus, todėl, dažnu atveju, yra laimingesni darbuotojai.

„Pokalbio dėl darbo metu nuoširdumas turėtų būti neatsiejamas nuo profesionalumo, t.y. nuoširdumą reikia naudoti „dozuotai“ ir jo kiekis priklausys nuo to, su kuo teks bendrauti dėl darbo. Nuoširdumą derėtų skleisti tik tiems (darbdaviams), kuriems jo reikia, kurie jį vertina,“ – Rasai antrina kita įmonės personalo atrankų projektų vadovė Jovita Veinšreider.

Nuoširdiems, paprastiems, atviriems kandidatams sunku apsimesti tuo kuo nėra, jie žino, ko nori ir tikslingai to siekia. Darbo interviu metu jie išlieka savimi ir nebijo prisipažinti, jei kažko nemoka ar nežino, tačiau lygiai taip pat jie nuoširdžiai parodo savo motyvaciją išmokti, sužinoti, tobulėti ir augti.

Profesionalumas + nuoširdumas

Nuoširdumas dažniausiai padeda, jei jis neperauga į naivumą. Įkyrus, ne laiku ir ne vietoje rodomas nuoširdumas virsta į naivumą, o atrankose ar darbe jis vertinamas neigiamai.

Geriausia būtų išlaikyti profesionalumo ir nuoširdumo balansą. Profesionalus požiūris į pasiruošimą darbo interviu ir nuoširdumas darbdaviui garantuoja kokybišką kandidatą. Beje, nuoširdumas stipriai koreliuoja su kitomis geromis savybėmis: empatija bei atsakingumu.

Interviu metu nenuoširdžių kandidatų naudojamos manipuliacijos ir apsimetinėjimai, bandymai pasirodyti geresniais nei iš tikro yra akivaizdžiai matosi. Dažnu atveju, manipuliacijų būdu įsidarbinęs kandidatas tiesiog nesugeba susitvarkyti su jam patikėtomis užduotimis ir po kurio laiko įmonei tenka su juo atsisveikinti.

Todėl, norint išvengti klaidų, darbuotojo atrankos metu praverčia specialios užduotys arba specifiniai klausimai, kurie leidžia įvertinti tikrąsias kandidato žinias ir kompetencijas, pvz. jei kandidatas tvirtina, kad puikiai moka anglų kalbą, reikėtų kalbos žinias išbandyti realiai – pratęsti pokalbį anglų kalba.

Kaip atskleisti savo motyvaciją

J. Veinšreider pataria rašant motyvacinį laišką būti nuoširdžiam, bet jokiu būdu ne naiviam. „Motyvaciniame laiške reikia susitelkti į savo stipriųjų pusių, gerosios patirties, turimų žinių ir gebėjimų atskleidimą ir išryškinimą, o ne į tai, ko nemokate, ar nežinote linksniavimą. Kalbėkite apie save pozityviai,“ – sako Jovita Veinšreider.

Jei neturite svarių argumentų, kodėl įmonė turėtų pasirinkti būtent jus, akcentuokite savo sukauptą patirtį ir sutvirtinkite ją skaičiais. Nepakanka būti „geru darbuotoju“, reikia turėti įrodymų, kad Jūs esate tikrai geras darbuotojas.

„Prieš vykstant į pokalbį dėl darbo kandidatams derėtų giliau pasidomėti įmone, jos veikla, teikiamomis paslaugomis ir produktais. Susipažinę su įmone jausitės tvirčiau ir geriau išreikšite savo motyvaciją dirbti konkrečioje įmonėje“, – pataria R. Masteikienė.